Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę
2021-06-30

Vilnius. Seimas trečiadienį patvirtino Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Už balsavo 120 Seimo narių, o trys susilaikė. 

Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbančio Laisvės frakcijos nario Kasparo Ado­maičio teigimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus didina ir rap­sų au­gi­ni­mas bio­de­galams.

„Dar prieš 10-12 me­tų tai at­ro­dė kaip tam tik­ras iš­si­gel­bė­ji­mas, kaip vie­na­reikš­miš­kas ar­gu­men­tas už, nes pa­dės mums su­ma­žin­ti CO2 iš­me­ti­mus Lie­tu­vo­je. Ta­čiau šian­dien ma­to­me, kad tai yra blo­gas spren­di­mas, nes vien trą­šoms, ku­rių rei­kia, kad tie rap­sai už­aug­tų, nau­do­ja­me pa­kan­ka­mai daug CO2“, – per svarstymą teigė K. Adomaitis. 

RVAC 21 09 30

Jis taip pat pabrėžė, kad ap­šil­tin­ant renovuojamus dau­gia­bu­čius ne­ver­ti­na­ma, kiek CO2 sunaudojama pa­ga­min­ti put­plas­tį ar ak­mens va­tą. 

„Nors Vil­niu­je tem­pe­ra­tū­ra jau yra trim laips­niais di­des­nė, mes vis dar nau­do­ja­me la­bai se­nus duomenis (1990 metų – BNS) skai­čiuo­da­mi, kiek mums rei­kia ap­šil­tin­ti pa­sta­tą“, – teigė parlamentaras.    

Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyti trumpalaikiai (iki 2030-ųjų), vidutinės trukmės (iki 2040-ųjų) ir ilgalaikiai (iki 2050-ųjų) klimato kaitos švelninimo tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, naudojantiems iškastinį kurą, teršiantiems atmosferą anglies dvideginiu bei darančių didžiausią poveikį klimato kaitai. 

Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 85 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., palyginti su 1990 metais. 

Vyriausybė Nacionalinę klimato kaitos darbotvarkę patvirtino birželio pradžioje.

Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, šalia tikslų ir uždavinių transporto, žemės ūkio, pramonės ir energetikos sektoriuose, Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato ir prisitaikymo prie pasikeitusios gamtos priemones.

Pavyzdžiui, visiems potvynio grėsmės teritorijose gyvenantiems žmonėms būtų taikomos apsaugos priemonės, atliekama erkių ir žiedadulkių stebėsena, modernizuojama lietaus nuotekų infrastruktūra, kuriami žalinimo planai miestuose, plačiau saugomos sengirės, diegiamos pažangios nelaimių rizikos, hidrometeorologinių stebėjimų sistemos ir kt.

Prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių numatyta didinti kultūros paveldo objektų atsparumą stichiniams ir katastrofiniams meteorologiniams reiškiniams.

Įgyvendindama klimato darbotvarkę, Vyriausybė kurs platų sprendimų tinklą tarp institucijų, mokslo ir visuomenės, reguliacijos priemonėmis įtvirtins „teršėjas moka“ principą.

BNS, MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai