


Vilnius. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino 14 apsaugos nuo potvynių priemonių.
Didžioji Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktualesnė, ketvirtadienį paskelbė Aplinkos ministerija.
Atnaujintame plane numatytos naujos priemonės Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Kaišiadorių, Šilutės, Jurbarko rajonų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose.
Klaipėdos rajone numatyta paaukštinti esamus pylimus ir rekonstruoti siurblinę Stragnų kaime, įrengti naują pylimą ir rekonstruoti senąjį Stragnų II kaime, Kretingos rajone Drevernoje ir Kumponių kaime planuojama paaukštinti esamus pylimus, sustiprinti krantą Danės upėje ir apsodinti apsauginį pylimą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu, įrengti apsaugos priemones sodų bendrijoje „Laistai“ Klaipėdos miesto teritorijoje.
Jurbarko mieste ketinama atlikti kranto tvarkymo darbus, Šilutės rajone Uostadvario ir Pakalnės vasaros polderiuose – pylimo ir krantinės rekonstrukcijas, ties Kretingos rajone esančiu Kartenos piliakalniu bus įgyvendinamas vagotvarkinis projektas, Kaišiadorių rajone Strėvos upės ruože ties Žiežmariais planuojama parinkti ir įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, Marijampolės savivaldybėje esančiuose Puskelniuose numatoma atlikti nuvedamojo griovio remontą, vagos ir šlaitų tvirtinimą, šliuzo reguliatoriaus rekonstravimą.
Pasak ministerijos, plano pakeitimą inicijavo savivaldybės.
„Jų teigimu, esančių priemonių nepakanka, jų reikia daugiau, todėl pateikė ministerijai pasiūlymus dėl papildomų priemonių įtraukimo. Pateiktus pasiūlymus pagal nustatytus kriterijus vertino Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslo ekspertais“, – skelbia Aplinkos ministerija.
Pagal šį planą savivaldybėms skiriamas finansavimas potvynių rizikos mažinimo priemonėms įgyvendinti: 85 proc. finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o likusią sumą skiria savivaldybės.
Lietuvoje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių ir klimato sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus upėse bei kituose vandens telkiniuose.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Už apgenėtus ir iškirstus medžius – tūkstantinės baudos
2025-04-30 -
Daugiausia problemų kelia šliužai ir Sosnovskio barščiai
2025-04-28 -
Siūlo mažinti plynųjų kirtimų plotus
2025-04-24
Skaitomiausios naujienos
-
Kazlų Rūdos miškuose skelbiama stichinė nelaimė
2025-04-23 -
ŽŪM pritaria siūlymui parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę
2025-04-16 -
Pakeistos susietosios paramos už pienines karves taisyklės
2025-04-07
(0)