Pasaulio plaučius naikina plečiami ūkininkavimo plotai
2019-04-18

San Paulas. Ar globalizacija ir kova su klimato kaita gali eiti išvien? Ar aplinka pasmerkta kentėti, nes žmonės skraido, prekės siunčiamos iš vienos vietos į kitą, o žemės ūkis ir pramonė skinasi kelią į tarptautines rinkas?

Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti Amazonės atogrąžų miškai. Mokslininkai Amazonės baseiną ir miškus kartais vadina pasaulio laukinės gyvūnijos sostine. Tai didžiausia deguonies saugykla ir svarbiausias mūsų planetos ekosistemos mazgas, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo svetainėje.

Jei globalizacija čia gali įžengti nekenkdama gamtai, tai ji gali žengti ir kitur be didelės žalos. Bet jei čia sukels klimato katastrofas, tai bus blogai.

LYTAGRA 19 07 04 mob

670 mln. hektarų Amazonės atogrąžų miškai yra didžiausi pasaulyje – didesni nei Vakarų Europa arba Indija. Jūs galite vaikščioti po juos daugelį metų taip ir neprieidami kito jų krašto (ką ir teigia pirmieji atradėjai). Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius dėl kirtimų Amazonės atogrąžų miškai sumažėjo 20 proc.

Daugelis viso pasaulio gamtosaugininkų ir aktyvistų bando sustabdyti tūkstantmečio miško kirtimą. Vieni siekia apsaugoti vietinius gyventojus nuo priverstinio prisitaikymo prie Vakarų gyvenimo būdo. Kiti, pavyzdžiui, Pasaulio laukinės gamtos fondas, pabrėžia būtinybę išsaugoti unikalią miško biologinę įvairovę – apie dešimtadalį pasaulio augalų ir rūšių, įskaitant daug dar neatrastų.

Kova su klimato kaita tapo akivaizdžia trečia priežastimi telkti jėgas dėl atogrąžų miškų išlikimo. Kai kuriais skaičiavimais, miške saugoma daugiau nei 100 mlrd. tonų anglies. Tai maždaug 10 kartų viršija kasmetinį išmetamą anglies dvideginio kiekį iš iškastinio kuro. Jei medžiai bus nupjauti, niekas, ką bedarytume dėl klimato kaitos, nepadengs nuostolių.

Miškų naikinimas yra pasaulinė problema

Priežastis, dėl ko žmonės kerta mišką, iš esmės lieka ta pati jau kelis šimtmečius: kad ūkininkai, gyvenantys aplink miškus, turėtų daugiau dirbamos žemės. Tai ypač matyti Brazilijoje, kur sunaikinta apie 75 proc. miškų. Kitos šalys, kuriose drastiškai mažėja miškų yra Bolivija, Peru ir Kolumbija. Penkios kitos Amazonės baseino šalys vaidina ne tokį svarbų vaidmenį.

Taigi, kuo čia dėta globalizacija? Žemės ūkis nuo seniausių laikų buvo pagrindinė miškų naikinimo priežastis. Dabartiniai dirbamieji Europos laukai taip pat kažkada buvo pirmieji miškai. Tačiau žemės ūkio prekės nebėra skirtos tik vidaus rinkai. Brazilijos sojos arba jautiena ypač paklausios JAV arba Kinijoje. Tai globalizacijos veiksnys.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo parengtos kelios analizės, išleisti naujienų pranešimai ir akademinės studijos. Jų išvados dažnai yra nepatogios ir kartais neįtikėtinos. Galų gale globalizacija yra vienas iš daugelio socialinių, ekonominių ir politinių veiksnių, lemiančių miškų naikinimą.

Taigi, ką sako tyrimai? Daugiausia analizuojama Brazilija, nes jai tenka didžiausia Amazonės miškų naikinimo dalis. Pirma, atrodo savaime suprantama, kodėl globalizuota žemės ūkio rinka reikalauja Brazilijoje plėtoti ariamąją ir ganyklinę žemdirbystę. Brazilija yra didžiausia Pietų Amerikos šalis – daugelio žemės ūkio prekių eksportuotoja. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) duomenimis, Brazilija sudarys beveik pusę pasaulio cukraus eksporto iki 2026 m. ir 47 proc. pasaulinio sojų pupelių kiekio.

Kai tokia didelė ir vis didėja tarptautinė paklausa, nesunku suprasti, kodėl Amazonės atogrąžų miškai taip mažėja. Vienas iš San Paulo universiteto atliktų tyrimų, nagrinėjančių istorinius duomenis iki 2007 m., patvirtino šią koreliaciją. Tyrimas atskleidė, kad Brazilijos savivaldybių lygmeniu padidėjęs atvirumas pasaulinei prekybai istoriškai lėmė didesnį miškų naikinimą, nors buvo pastebėtos ir kai kurios išimtys.

Kiti tyrimai parodė dar rūstesnę realybę. Valstybinių Viskonsino ir Floridos universitetų tyrime teigiama, kad viena vyriausybinė programa, skirta Brazilijos ūkininkų skurdo mažinimui, iš tikrųjų perskirstė daugelį Amazonės pakrantės gyventojų pragyvenimo šaltinius: nuo žemės ūkio diversifikavimo (įvairėjimo) iki stipraus bendradarbiavimo su pasauline galvijų ekonomika.

Nors galvijų auginimas teoriškai ūkininkams davė daugiau pajamų, tai daro įtaką miškui. Tyrime pažymėta, kad daugiau nei 80 proc. Brazilijos Amazonės vietovėje esančių plotų yra skirti ganyklų formavimui. Šiuo atveju pasaulinių ekonominių jėgų poveikis buvo akivaizdžiai žalingas. Tarptautinė galvijų pramonė ūkininkus verčia plėsti ganyklų žemes Amazonės baseine.

Kas ką įveiks

Mokslininkai vis dėlto mano, kad globalizacija taip pat gali būti ir teigiama jėga, kai pasaulinės rinkos žemės ūkio produktų vartotojai reikalaus gaminių, kurie gaunami tausiais metodais, ir taip spaus gamintojus imtis tausojamosios žemdirbystės.

JAV ir Brazilijos tyrinėtojai tokią „miškų saugojimo galimybę“ mėsos pramonėje jau įžvelgė 2004 metais. Ir iš tiesų, tuo metu miškų kirtimai buvo gerokai sumažėję, tik neaišku, ar dėl pasaulinio vartotojų spaudimo.

Tropinių miškų aljansas, Pasaulio ekonomikos forumo iniciatyva, bendradarbiauja su Kolumbijos vyriausybe ir įmonėmis, siekiant apsaugoti Amazonės regioną nuo miškų naikinimo.

Galų gale, politikos formuotojai, teisėsaugos institucijos ir visa visuomenė turi nustatyti savo prioritetus ir užtikrinti ekonomikos ir aplinkos tvarumą. Jei jie tai darys, galima tikėtis, kad globalizacija ir atogrąžų miškai pajėgs egzistuoti kartu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai