Pakuočių tvarkymas: įmonės yra, veiklos trūksta
2020-04-24

Vilnius. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad pakuočių, o ypač – šienainio plėvelės ir tinklelio, tvarkymas tebėra opi problema. Aplinkos ministerija aiškina, jog situacija yra žinoma ir bandoma ją spręsti.

Šiuo klausimu diskutuota nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Nors parlamentarai žemės ūkio pakuočių tvarkymu jau domėjosi rudens sesijos metu, tačiau panašu, kad per tą laiką situacija ne itin pasikeitė.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus rengiančios Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė tikino, kad dėl numatomų pakeitimų diskusija su socialiniais partneriais tęsiama, tačiau dėl atliekų tvarkytojų veiklos „turimos prieštaringos žinios“.

Linas Agro2 20 05 015

Ūkininkai tikina, kad priprašyti išvežti šienainio plėvelę ar tinklelį – kone neįmanoma misija. Jiems antrino ir Seimo narys Kazys Starkevičius. „Atsakingai pasakau, kad nėra tokių įmonių, kurios rinktų tas atliekas. Ieškai, susirandi, malonės prašai, šį mėnesį priima, likusius - nebe...“, - kalbėjo parlamentaras.

Tuo tarpu A. Bagočiūtė teigė, kad, ministerijos žiniomis, tą daryti galėtų 29 atliekų tvarkytojai, vis dėlto, gaunant prieštaringas žinias, jie šiuo metu tikrinami ir tikimasi greitu metu situaciją išsiaiškinti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tikino, kad nė viena iš tų įmonių plėvelių ir tinklelių tvarkyti nepriima, motyvuodama, kad jiems apsivelia volai, tad „liepia išravėti tą šieną, kad neliktų nė kuodelio“. Tačiau akivaizdu, kad tai – neįmanoma.

„Kreipėmės į Europos Komisiją, ji aiškiai pasakė, kad jei laikoma pakuote – tai šalis turi užtikrinti tinkamą jos tvarkymą. O atlieka – tada priimkite į sąvartynus... Pirmiausiai turi būti parengta tvarka, paruošti tvarkytojai, kurie iš mūsų priimtų ir problema išsispręstų“, - kalbėjo J. Sviderskis, pridurdamas, kad dabar Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai nieko nepakeis, o tik dar labiau apsunkins ūkininkus.

Jam antrino ir Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigdamas, kad taip situacija tikrai nepagerės, nes žemdirbiai ir dabar privalo tvarkyti šias atliekas, bet, pakeitus įstatymą, ūkininkas, naudojantis tinklelį bei plėvelę, įstatymiškai taps gamintoju ir atsiras prievolė mokėti pakuotės mokestį bei dalyvauti GPAIS (vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje).

„GPAIS yra labai sudėtinga ir eiliniam ūkininkui praktiškai įkąsti bus labai sunku arba reikalaus daug laiko resursų. Manytina, kad tokiu atveju turės samdyti tvarkytoją, taigi - papildomi resursai. (...) Šis įstatymo projektas duoda papildomas problemas, o Aplinkos ministerija pasilengvina gyvenimą, kad galėtų žemdirbius kontroliuoti. Matome, kad pakeitimas yra perteklinis. Plėvelės ir tinklelio tvarkymas yra prievolė, kurią žemdirbiai vykdo, tik Aplinkos ministerija turi sudėlioti sistemą, kad jie galėtų sklandžiai priduoti į atliekų tvarkymo įmones“, - kalbėjo S. Dimaitis.

Tai, kad atliekas galėtų tvarkyti jų pardavėjai, siūlė Smulkių ir vidutinių pieno ūkių vadovė Regina Bernatonienė. „Pats įstatymo pakeitimas pats savaime nieko nesprendžia. Lyg turėtų išspręsti, kad tinkliukas yra apsivėlęs ir jo neįmanoma perdirbti, bet įvedus mokesčius pats tinkliukas savaime nepasidarys švaresnis ar lengviau perdirbamas. Pritartume, kad importuotojai ir pardavėjai pildytų GPAIS ir, galbūt, organizuotų jos surinkimą iš ūkių. Būtų centralizuotas sprendimas“, - teigė žemdirbių atstovė.

Ūkininkų pozicijai pritarė ir žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė. Jos teigimu, taip problema neišsispręstų ir daugiau atliekų tvarkytojų neatsirastų, o našta žemdirbiams tik išaugtų. „Žemės ūkio ministerija kategoriškai nepritaria tokiam projektui. Turime savo pasiūlymą: manome, kad prekeiviai, kurie parduoda plėvelę ar tinklelį, patys turėtų pildyti GPAIS sistemą ir jie turėtų būti įpareigoti priimti tokias atliekas iš žemės ūkio subjektų“, - sakė G. Pupšytė.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda dalijosi, kad jo, Šilutės, krašte dėl tokių atliekų surinkimo problemų nekyla, bet ūkininkai tikrai neturėtų būti apkraunami dar papildomai. „Minimalizuoti reikia šitą biurokratinę naštą – turi užtekti sutarties ir važtaraščio“, - teigė parlamentaras.

Mintį, kad naudotas plėveles ir tinklelius privalėtų tvarkyti jų pardavėjas, palaikė ir K. Starkevičius. „Pardavėjas, kuris parduoda tą plėvelę, turi atsakyti už jos susirinkimą. Turėtų panašiai atsirasti kaip su plastmasine tara, kaip dabar nuvežame ir priduodame. Tegul būna mokestis, kažkokie centai, bet kad ir būtų atsakingi. Kaip ir su bakeliais neturim problemų – susirenka tas, kas parduoda“, - sakė Seimo narys.

Aplinkos ministerijos atstovė teigė, kad dar bus apie tai diskutuojama, bet siūlė apsispręsti. „Komentaruose girdžiu prieštaraujančius siūlymus. Norime nekeisti įstatymo ir norime padaryti atsakomybę gamintojams ir importuotojams“, - sakė A. Bagočiūtė.

Prie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų Seimo nariai ketina grįžti ir kitos savaitės posėdyje, o iki to laiko pasiūlyta ministerijoms pasidomėti, kiek ir kokios įmonės gali tvarkyti minėtas atliekas, kodėl ūkininkai neaptarnaujami ir išsiaiškinti, kokios to priežastys.

Žemės ūkio ministerijai pavesta iki kito komiteto posėdžio parengti nutarimą dėl šienainio pakuočių tvarkymo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai