Vilnius. Nuo 2020 metų sausio vienas savininkas ar susiję asmenys galės turėti iki 1,5 tūkst. hektarų miško. Seimas antradienį priėmė tai numatančią Miškų įstatymo pataisą: už ją balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 5.

Pataisų iniciatoriai teigė, kad pokyčius paskatino visuomenės susirūpinimas, jog užsienio medienos perdirbimo įmonės superka miškus, vietos įmonės negalės plėstis, be to, norima išvengti oligopolinio miškų valdymo, miško žemės koncentracijos, sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkai.  

Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad efektyviai miškus gali valdyti tik didelius jų plotus turintys savininkai.  Liberalo Simono Gentvilo teigimu, yra daugybė kelių, kuriais bus galima ribojimų išvengti.  „Po kokių aštuonerių metų pabusime ir suprasime, kad susiformavo milžiniškos koorporacijos nepaisant ribojimų“, – tikino parlamentaras.  

Seimas nesutiko svarstyti S. Gentvilo pataisos, kuria jis siūlė leisti vienam asmeniui ar įmonei įsigyti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdų ploto, arba maždaug 42-44 tūkst. ha.

Prieš tai Seimas nesutiko išplėsti ir susijusių asmenų sąrašą. Konservatoriai siūlė įtraukti daugiau asmenų: sužadėtinius, sugyventinius bei su pirkėjais tam tikrais giminystės ryšiais arba svainystės santykiais susijusius žmones. Jeigu Seimas konservatorių siūlymui būtų pritaręs, miško žemės įsigijimas būtų labiau apribotas nei dirbamos žemės.

Miško žemės įsigijimų ribojimą skeptiškai įvertino Vyriausybė, Europos teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Pramonininkų konfederacija – pataisų oponentai įsitikinę, kad jomis gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, priėmus pataisą dalis asmenų, kurie jau turi daugiau negu 1,5 tūkst. ha miško, turėtų išskirtines galimybes. „Nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi (...) siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško žemės sklypus. Jeigu yra asmenų, turinčių didesnius žemės sklypus, (...) tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys“, – rašoma STT išvadose.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog miškų rinkos reguliavimas bei ribojimai turės įtakos įmonių veiklai ir galimybėms konkuruoti, be to, taip būtų įtvirtinta ir Valstybinių miškų urėdijos privilegijuota padėtis.  „Seniesiems savininkams būtų sukurtos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, jie būtų apsaugoti nuo potencialios konkurencijos su naujais, siekiančias patekti į šią rinką asmenimis“, – teigiama tarybos rašte Seimui.

Pramonininkų konfederacija penktadienį Seimo vadovybei bei frakcijoms išsiuntė laišką, kuriame rašė, kad tai būtų labai bloga žinutė investuotojams. „Jų pasitikėjimas gali smarkiai susvyruoti, kai valstybės institucijos nesilaiko savo deklaruotų ilgalaikių įsipareigojimų. (...) Investuotojai, prieš priimdami sprendimą investuoti Lietuvoje, atidžiai vertina Vyriausybės ir kitų institucijų strateginius dokumentus“, – sakoma LPK rašte.

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas Kaimo reikalų komitete pranešė, kad privačių miškų sektoriuje dabar veikia 120 individualių ir kitų formų įmonių, jos tiekia į rinką 70 proc. medienos ir turinčių 0,5–6 tūkst. ha miško. A. Pivoriūno teigimu, 80 įmonių jau yra įsigijusios virš 1,5 tūkst. ha miško.

Iki šiol miško ūkio paskirties žemės įsigijimui Lietuvoje jokie apribojimai negaliojo.

BNS, MŪ inf.