Kiek turėtų būti sumedžiota vilkų?
2020-01-30

Vilnius. Nušovus numatytą 120 vilkų skaičių, jų medžioklės sezonas nutrauktas anksčiau laiko - sausio 17 d., tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta raginimų limitą peržiūrėti ir padidinti dėl esą šių žvėrių daromos žalos. Tam pritaria ir parlamentinis Kaimo reikalų komitetas.

Trečiadienį vilkų medžioklės klausimas aptartas Seimo Kaimo reikalų komitete. Jo pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad prie šios temos grįžtama nebe pirmą kartą ir pastarųjų diskusijų metu buvo kalbėta, kad medžioklės limitas bus padidintas iki 150, bet teisės aktuose vis dėlto atsirado tarpinis variantas – 120.

„Atsižvelgiant į pastabas ir kreipimąsi Medžiotojų ir žvejų draugijos bei Lietuvos ūkininkų sąjungos, žemdirbių bendruomenės ir bendrai visuomenės, šiandien kyla klausimas dėl vilkų populiacijos. Ar mes sustojame ties tuo skaičiuku, kuris šiandien yra 120 ar yra tikslinga didinti, kas buvo nutarta anksčiau, iki 150?“, - svarstyti ragino A. Stančikas.

Jis pirminė, kad esamos apskaitos duomenimis, turime 490 vilkų, tačiau duomenys pateikti „praktiškai iš pusės Lietuvos ir šiai dienai tiksliai apskaitai nėra sniego, tad galima sakyti, kad populiacija yra arti 1000“. Jo teigimu, medžioklėse su varovais pastebima, kad vilkų gausa tikrai didelė, o ir gyventojų pastebėjimai, žiniasklaidos pranešimai rodo, jog vilkai pastaruoju metu pasirodo ne tik atokiose vietovėse, bet ir gyvenvietėse, miestų prieigose.

A. Stančikas palietė ir žalos kompensavimo aspektą, teigdamas, kad vilkai gamtoje turi egzistuoti, tačiau didelė jų gausa daro žalą ir gamtai, ir žemės ūkiui. Jis priminė, kad anksčiau buvo kalbėta apie naują žalos atlyginimo metodiką, tačiau dabar veikia tokia, kai atlyginama pagal netekto gyvulio svorį ir esamą rinkos kainą.

„Patys turbūt įsivaizduojate, kad tai yra labai žema kaina ir praktiškai nedengia tų nuostolių, kuriuos patiria ūkininkai. Jei, sakykim, telyčia buvo auginama kaip veislinis gyvulys, jis turėjo duoti tam tikrą rezultatą ir šiandien vilkai jį sunaikino, tai praktiškai kompensaciją jis gauna tik simbolinę. Bet ji turi būti reali. Ar buvo pakeista metodika?“, - klausė parlamentinio komiteto pirmininkas.

Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, jei yra įrodantys dokumentai ar vedama dvejybinė apskaita, tai kompensuojama pagal tuos duomenis, tačiau jei to nėra – kompensuojama A. Stančiko minėta tvarka.

Diskusijoms įsisiūbavus, tiek Seimo nariai, tiek socialiniai partneriai vis dėlto ragino sugrįžti prie 150 ribos. Seimo narys Petras Čimbaras ragino atsižvelgti į tai, kad yra rajonų, kuriuose vilkų populiacija ypač gausi – Lazdijai, Anykščiai – ir juose reiktų didinti limitą, o tuose rajonuose, kur patiriama žala apskritai neregistruojama, galbūt net neverta jų medžioti. „Dabar žiūrint - kur daug žalos, o vilkai nesumedžioti. Vilkas neišėjo kažkur – ir toliau bus žala. Tai ar planuojate keisti tą metodiką, apie kurią aš jau ne vienus metus kalbu?“, - klausė P. Čimbaras.

Jam antrino ir Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys. „Visagino vilkas gal visai nekaltas, gal net nežino avies skonio, bet yra tokių rajonų, kaip minėjo, ir Kėdainių, ir Lazdijų, Anykščių, kuriuose vilkai pjauna avis. Jie jau nebe pjauna, o terorizuoja bandas, ūkininkus, žmones ir jis žaidžia – eisiu šiąnakt, neisiu. Tvartą uždarė – iškasė pamatus. Tai apie ką galime šnekėti – gyventi ūkininkui šalia vilko? Dar kartą kartoju, vilkas turi gyventi miške, o avis – pievoje“, - kalbėjo R. Kairys.

Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Kairys priminė, kad vilkų tik daugėja ir siūlė vilkų apsaugos programą pervadinti į vilko valdymo programą

Jo duomenimis, lapkritį buvo priskaičiuota, kad „ožkų, avių ir galvijų vilkai yra sudoroję 1707 vienetus“. Ir tai yra tik tai, dėl ko buvo kreiptasi ir prašyta atlyginti žalą. Jis atkreipė dėmesį, kad norint pasinaudoti parama ir apsaugoti bandas, daliai, ypač smulkiesiems augintojams, tai tampa neįmanoma dėl keliamų sąlygų, taip pat reikėtų svarstyti, ar kompensuojamas tinkamų priemonių įsigijimas, nes, pavyzdžiui, juostinė tvora yra lengvai įveikiama.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius atsakė, kad esanti riba nustatyta remiantis esamais įrodymais, o aplinkos ministras gali atskirai spręsti, ar limitas galioja visai Lietuvai, ar yra paskirstomas atskiroms savivaldybėms. Ribojimas buvo taikomas praėjusio medžioklės sezono metu, buvo laikomas rezervas daugiausiai žalos patiriančioms savivaldybėms, tačiau ne visos ta galimybe pasinaudojo ir galiausiai buvo gauta nemažai kritikos, kad rezervacija nepasiteisino. Anot jo, patys medžiotojai irgi siūlo rezervacijų nedaryti.

Jis ragino tiek medžiotojus, tiek gyventojus būti aktyviais ir registruoti visus įmanomus įrodymus apie vilkus, nes tik taip – turint konkrečius faktus, pateikiant nuotraukas ir panašiai – limitas gali būti didinamas. „Paprastas žodinis pranešimas bus klasifikuotas kaip menkai patikimas. Tie pranešimai yra laipsniuojami, yra tam tikra metodika ir vertinima pagal patikimumą. Jei bus daug įrodymų – bus ir kitoks sprendimas dėl limito, nebus įrodymų – bus vėl ta pati klampynė ginčuose“, - kalbėjo A. Klimavičius.

Posėdyje dalyvavęs VU Gyvybės mokslų centro Zoologijos katedros doc. Egidijus Bukelskis, atstovaujantis ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją, irgi pritarė, kad vertėtų taikyti 150 limitą. Jis pastebėjo, kad gausi kanopinių žvėrių populiacija sudaro sąlygas gausėti ir vilkams, kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad šalia yra kaimyninė Baltarusija, kurioje šių plėšrūnų skaičius nereguliuojamas ir po derliaus nuėmimo į rytines šalies teritorijas plūsteli vilkai iš ten. Jis išsakė ir siūlymą medžioklės sezoną baigti ne iki balandžio 1 d., kaip yra dabar, o iki kovo 1 d. Taip, jo nuomone, būtų apsaugotos jau vilkiukus bevedančios vilkės. Terminų klausimą kėlė ir R. Kairys, klausdamas, galbūt vertėtų šiek tiek paankstinti sezono pradžią?

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius ragino pasilikti prie esamų vilkų medžioklės terminų ir aktyviai registruoti jų daromą žalą

Aplinkos ministerijos atstovas argumentavo, kad tokios datos ir buvo nustatytos po ilgų diskusijų su mokslininkais, o paankstinimas duotų tik priešingą efektą, nes „kuo anksčiau nutrūksta jauniklių ryšys su tėvais, tuo labiau prisidauginame tų individų, kurie yra probleminiai ir nesupranta, kaip medžioti laukinę fauną ir pradeda eiti arčiau žmogaus“.  Tad nors Seimo nariai iš pradžių linko pritarti terminų keitimui, galiausiai buvo nuspręsta, kad tai yra ne Komiteto kompetencija ir diskusijos turėtų būti tarp Aplinkos ministerijos ir mokslininkų.

Prie vilkų daromos žalos žemės ūkiui grįžo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas, teigdamas, kad būtina reakcija į tai, kas vyksta, nes vilkų antpuoliai ragina ūkininkus atsisakyti gyvulininkystės, kuri Vyriausybės numatyta kaip prioritetinė šaka. O skiriama parama veisliniams gyvuliams įsigyti neretai virsta vilkų grobiu.

Jis priminė tyrimo duomenis, rodančius, kad iš pernai sumedžiotų vilkų virš 50 proc. yra pirmamečiai, o jų genetika rodo, kad visi yra iš atskirų šeimų. „Tai ne 34 šeimos jau yra, jei rodo DNR, kad iš kitų šeimų. Reiškia, yra 60 arba dar daugiau šeimų“, - kalbėjo J. Talmantas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad medžiotojai vilkus medžioja tik raginami ūkininkų

Jis kelis kartus pabrėžė, kad medžiotojų draugijos vilkai nedomina. „Mums ramybės neduoda ūkininkai, kurie atėję sako: ką jūs dirbat, ką medžiojat, kad vilkai atėję ant kiemo pjauna šunis, avis, o jūs vaikštot aplink ir nematot. Ir mums kiekvieną dieną tą kala. Jeigu Aplinkos ministerija leis - mes juos sumedžiosime, bet mums uždėtas papildomas darbas, nuleista funkcija be finansavimo. Ir dar jei paspausi neteisingai, tai dar ir nukentėsi. Medžiotojų vilkai nedomina, mes vykdome tik kad prašo ūkininkai, kreipiamės į Aplinkos ministeriją, kad leistų sumedžioti, nes kitaip suvalgys tą visą žemės ūkį, paramą, kur skiriama prioritetui gyvulininkystei ir beliks tik karvės nagai ir ragai“, - emocingai kalbėjo J. Talmantas.

Tuo tarpu gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vadovas Andrius Laurinavičius teigė, kad nors esą medžiotojų vilkai nedomina, bet gausėjant kanopinių, o tuo pačiu ir vilkų, vertėtų peržiūrėti licencijas.

Jis taip pat akcentavo, kad reikėtų kalbėti ne apie medžioklės kvotas, o apie prisitaikymą gyventi kartu. „Jau ir pernai kalbėjome, kad šitas kvotų traukymas į vieną ar kitą pusę – bendro sutarimo niekada nerandame ir konfliktas tęsiasi. Jį turėtume mažinti. (Turėtų būti, - red.) pagalba ūkininkams tiesiogiai, padedant jiems prisitaikyti gyventi šalia vilko. Vilkas vis tiek bus šalia, ar mes medžiosime jų daugiau ar mažiau. Ar penki ar trys vilkai šalia gyvens, jei bus avių banda, vis tiek patirs žalą“, - investuoti ir paramą skirti apsaugos priemonėms ragino A. Laurinavičius.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai, išklausę diskusijas, pritarė ir ŽŪM atstovų išsakytai pozicijai, kad vilkų medžioklės limitas turėtų būti padidintas iki 150

Žemės ūkio ministerijos poziciją išsakiusi ministro patarėja Giedrė Pupšyte teigė, kad dėl besniegių žiemų apskaita galimai yra netiksli, tad jie siūlo tikslinti metodiką, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Taip pat ŽŪM pasisako už tai, kad, atsižvelgiant į situaciją, kvota būtų padidinta iki 150.

Tam, išklausę pasisakiusiuosius, pritarė ir parlamentinis Kaimo reikalų komitetas. Pasak jo pirmininko A. Stančiko, prieš kitą sezoną galbūt dar reikėtų pasidiskutuoti su mokslininkais, tačiau šiam kartui siūloma aplinkos ministrui didinti vilkų medžioklės limitą iki 150, esą populiacijai tai žalos nepadarytų, o galbūt kažkiek ją pristabdytų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai