Ketinama riboti miško žemės įsigijimą
2019-07-11

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė, kad būtų ribojamas miško paskirties žemės įsigijimas. Komitetas trečiadienį patvirtino tai numatančias Miškų įstatymo pataisas.

Įstatymo pataisos numato, kad Lietuvoje vienas savininkas ir su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek miško paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigyto miško plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. hektarų. Prieš sandorį reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.

Seimo narys Simonas Gentvilas siūlė „lubas“ kelti iki 60 tūkst. hektarų. Jo teigimu, Lietuvoje lyg ir nėra poreikio riboti miško nuosavybę, nes pusę viso miško ploto valdo valstybė, ji užima dominuojančią poziciją. Pasak jo, vidutinis nuosavybės dydis yra 3,4 ha. Seimo narys kalbėjo ir apie tai, kad vesti paralelę su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimu negalima, nes „miške derlių imi tik kas 50-70 metų“.

Dojus agro 19 09 10

„Priminsiu, kad vidutinė miškų urėdija reorganizuojant buvo 22 tūkst. ha ir jūs, kaip valdantieji, sakote, kad tai yra per mažas dydis veikti rentabiliai. O verslui, privačiam savininkui sakote: sukite veiklą su 1,5 tūkst. ha, veikite rentabiliai, efektyviai, investuokite į technologijas“, - miško žemės įsigijimo ribojimą ir urėdijų reformą gretino S. Gentvilas.

Tiek Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, tiek parlamentaras Viktoras Rinkevičius priminė situaciją kaimyninėje Latvijoje, kur rinka buvo liberalesnė. „Teko kalbėti su latviais ta tema, jie yra labai sunerimę, kad buvo liberalizavę, ištisas teritorijas yra supirkę užsienio kapitalo įmonės (...) Kas yra valstybė? Kas yra valstybės kūnas? Žemė, miškai. Jei išparduodame savo kūną, jo pardavimas turi tam tikrą pavadinimą. Tai gal nesielkime taip“, - įsigijimo ribojimą gynė V. Rinkevičius.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis kalbėjo, kad šiuo metu savininkui mažas miškas – nepasimoka. Jis ragino valdžios atstovus peržiūrėti galimybes smulkiesiems savininkams pilnai naudotis savo nuosavybe.

Jo teigimu, kai kuriose ES šalyse yra miško žemės įsigijimo saugikliai, bet ne ribojimai. „Mes saugiklius lyg ir turime. Ploto uždraudimas yra labai paprastas, bet, kaip rodo patirtis žemės ūkyje, jis - lengvai apeinamas. Kodėl žmonės lengvai parduoda? Nes negali lengvai naudotis...“, - giliau žvelgti į esamą situaciją ragino A. Gaižutis.

Miško pramonininkų asociacijos vadovo Dariaus Vasiliausko teigimu, siūlomos ploto ribos yra pakankamos. „1,5 tūkst. hektarų iš principo yra daugiau negu pakankamai normaliai įmonės veiklai“, – kalbėjo D. Vasiliauskas.  Anot jo, tik 20-30 įmonių peržengia 1,5 tūkst. hektarų ribą. D. Vasiliausko teigimu, tai yra skandinavų fondai.

Seimo narys Kazys Starkevičius teigė, kad niekas neketina atiminėti to, kas jau įgyta, bet dabar klausimą spręsti - būtina. „Mes ne bolševikai, niekas nenacionalizuos. Bet saugiklis, kad nesusikoncentruotų vienose rankose, yra pamatuotas ir nacionalinio saugumo klausimu. Mes nežinome, kaip istorija suksis“, - sakė K. Starkevičius.

Parlamentaras Algimantas Salamakinas replikavo, kad natūralu, jog priklausydami skirtingų ideologijų partijoms, Seimo nariai gina skirtingas vertybes. „Yra verslas ir viskas, jie turi pinigų ir nori nusipirkti. Mūsų reikalas yra gintis nuo tokių dalykų. Siūlau nutraukti diskusijas ir eiti į priėmimą. O Seimas parodys ar mes teisūs“, - reziumavo A. Salamakinas.

Komiteto nariai atmetė S. Gentvilo siūlymą pakelti įsigijimo „lubas“ iki 60 tūkst. ha miško žemės ir vienbalsiai nubalsavo už patobulintą įstatymo projektą, kuriuo numatomas ribojimas iki 1,5 tūkst. ha. Dabar dėl šio ribojimo dar turės apsispręsti Seimas.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai