Vilnius. Servitutas nustatomas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinti šalia esančio sklypo savininko interesus, teigia Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Tarnyba primena, kad servitutas – tai teisė naudotis kito asmens žemės sklypu arba jo dalimi tam tikroms reikmėms, pavyzdžiui, privažiavimui prie kito sklypo ar inžinerinių tinklų įrengimui. Taip pat tai gali būti ir teisės apribojimas savininkui naudotis savo sklypu, jei to reikia kito sklypo ar statinio tinkamam naudojimui.

Pasak NŽT direktoriaus pavaduotojo Dovydo Petraškos, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ar teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

„Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą  teisingai atlyginta. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija“, – sako D. Petraška.

Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo ir yra apskaičiuojamas pagal specialias skaičiuokles, kurias galima rasti Teritorijų planavimo ir statybos viešųjų elektroninių paslaugų portale planuojustatau.lt.

Šiomis skaičiuoklėmis galima įsivertinti galimą kompensacijos dydį tiek tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tiek kai jis nustatomas sandoriu tarp privačių asmenų ar elektros energijos perdavimo sistemos operatorių naudai.

Norint pasinaudoti skaičiuokle ir gauti sugeneruotą kompensacijos apskaičiavimo aktą, reikia prisijungti per Elektroninius valdžios vartus ir suvesti prašomą informaciją. NŽT teigimu, tai suteikia skaidrumo ir padeda tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto naudotojui aiškiai įvertinti, kokia galima kompensacija.

Servitutų nustatymas ir panaikinimas

Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT, jeigu servitutas yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bei atitinka vieną iš Žemės įstatyme numatytų sąlygų.

Norint administraciniu aktu nustatyti servitutą, reikia kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą su reikalingais duomenimis, servituto planu bei kompensacijos apskaičiavimo aktais. NŽT, išnagrinėjusi prašymą ir nenustačiusi trūkumų, priima sprendimą, informuoja viešpataujančiojo daikto savininką, servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų.

Kai žemės savininkai susitaria tarpusavyje, servitutas nustatomas notaro patvirtintu sandoriu. Kompensacija sumokoma prieš sudarant sandorį, o sudarius sandorį viešpataujančiojo daikto savininkas įregistruoja servitutą Nekilnojamojo turto registre.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį.

Tuo atveju, kai tarnaujančiojo daikto savininkas atsisako nustatyti servitutą, viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą. Išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti sprendimą nustatyti servitutą. Tokiu atveju servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal įsigaliojusį teismo sprendimą.

Servitutai gali būti panaikinami tik Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir esant viešpataujančiojo daikto savininko sutikimui.

Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams.