Kaunas. Europos Sąjungai suteikus šalims narėms daugiau lankstumo valdyti vilkų populiacijas, Lietuva kol kas nesvarsto keisti vilkų sumedžiojimo limito apskaičiavimo, didinti medžioklės limito ar ilginti jos sezono.

ES Taryba patvirtino Buveinių direktyvos pakeitimą, kuriuo vilkų apsaugos lygis keičiamas iš „griežtai saugomo“ į „saugomą“. Ką tai reiškia?

„Naujas statusas valstybėms narėms suteiks daugiau lankstumo vilkų populiacijoms valdyti“, – teigiama ES Tarybos pranešime.

ES Taryba taip pat priduria, kad ES šalys galės ir toliau į nacionalinės teisės aktus vilkus įtraukti kaip griežtai saugomas rūšis ir nustatyti griežtesnes jų apsaugos priemones. Kas elgsis Lietuva? Ar bus padidintas vilkų medžioklės limitas ir pailgintas medžioklės sezonas? Portalas manoūkis.lt kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir štai kokį atsakymą gavo:

„Įsigaliojus Buveinių direktyvos pakeitimui, vilkas bus perkeltas iš Buveinių direktyvos IV priedo (Augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga) į V priedą (Gyvūnų ir augalų rūšys, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės). Naujas rūšies apsaugos statusas valstybėms narėms suteiks daugiau lankstumo vilkų populiacijoms valdyti. 

Kadangi įstojimo į Europos Sąjungą metu vilkas Lietuvoje jau buvo įtrauktas į Buveinių direktyvos V priedą, net ir pasikeitus šios direktyvos priedams vilko teisinė apsauga Lietuvoje nesikeis – ji liks tokia pati, kaip ir iki šiol. Ir toliau bus taikomos tos pačios teisės aktų nuostatos dėl jų medžioklės ir gausos reguliavimo. 

Kaip ir iki Buveinių direktyvos pakeitimo, vilkų sumedžiojimo limitas bus apskaičiuojamas vadovaujantis Vilko apsaugos planu.“

AM atsakyme taip pat teigiama, šiuo metu Ministerija nesvarsto keisti vilkų sumedžiojimo limito apskaičiavimo, didinti medžioklės kvotos, ilginti medžioklės sezono.

Tiesa, Europos Komisijos duomenimis, per dešimtmetį vilkų populiacija Europoje beveik padvigubėjo – nuo 11 tūkst. (2012 m.) iki daugiau nei 20 tūkst. (2023 m.).

Nors pati Komisija tai vadina sėkmingos apsaugos rezultatu, vis dėlto, jos teigimu, dėl taip sparčiai didėjančios vilkų populiacijos kilo socialinių ir ekonominių iššūkių, visų pirma dėl sambūvio su žmogaus veikla ir žalos gyvuliams.

„Remiantis naujausiais turimais valstybių narių duomenimis, kasmet ES vilkai išpjauna ne mažiau kaip 65 500 gyvulių“, – teigiama ES Tarybos pranešime ir priduriama, kad tai yra viena priežasčių, kodėl ES valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo valdyti vilkų populiaciją.

Tad gal Buveinių direktyvos pakeitimas sudarytų galimybę Lietuvai supaprastinti ūkininkams skiriamų kompensacijų už vilkų padarytą žalą gyvūnams tvarką?

Pasak AM, Lietuva šiuo metu nesvarsto apie žalos atlyginimo už vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams tvarkos keitimą.

„Taip pat nesvarstoma keisti pačios žalos apskaičiavimo tvarkos. Dalį žalos atvejų sukelia neprižiūrimi šunys, todėl būtina užtikrinti, kad tokiose situacijose nebūtų piktnaudžiaujama valstybės kompensacijomis už neva vilkų padarytą žalą, – aiškinama Ministerijos atsakyme. – Dėl šios priežasties ir toliau laikomasi pozicijos, kad kiekvieną atvejį turi apžiūrėti savivaldybių žalos įvertinimo komisijos, kurios ir patvirtina, ar žalą tikrai padarė vilkai.“