ES lyderiai – už ambicingus tikslus mažinant klimato kaitą
2021-05-26
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Briuselis / Vilnius / Kaunas. Gegužės 24-25 dienomis Briuselyje vyko ES valstybių Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame buvo kalbama apie valstybių įsipareigojimų kriterijus klimato kaitos krizei suvaldyti.

Prieš išvykstant į Briuselį Prezidentui Gitanui Nausėdai Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) išsiuntė kreipimąsi, kuriame palaiko Lietuvos poziciją klimato politikoje.

Pirmadienį LŪS išsiųstame laiške Prezidentui rašoma, kad ūkininkai palaiko Lietuvos poziciją, jog ES prisiimant lyderystę tarptautinėje klimato politikoje siekiant suvaldyti klimato kaitos grėsmes, būtina atsižvelgti į pastangų pasidalijimo struktūrą, vertinti nacionalines aplinkybes ir sektorių patiriamus iššūkius.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

LŪS atkreipė dėmesį, kad būtina papildoma investicinė pagalba, kad ES Žaliojo kurso išsikeltų tikslų įgyvendinimo priemonės neturi neigiamai paveikti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus raidos ir jo konkurencingumo. 

„Atsižvelgiant į klimato kaitos klausimo esmę, labai svarbu atkeipti dėmesį į tai, jog Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija nuo 1990 m. jau yra sumažėjusi 53 proc., ir taip atsitiko dalinai dėl gamybos mažėjimo. Todėl visi nauji įsipareigojimai ŠESD mažinimui neturėtų lemti žemės ūkio ekonominės padėties blogėjimo“, – rašoma LŪS rašte Prezidentui.

Pasak LŪS, kad pasiektume mūsų bendrą tikslą, būtina pastangas ES viduje pasidalinti sąžiningai, išlaikant dabartinę pastangų pasidalijimo struktūrą, grindžiamą BVP vienam gyventojui rinkos kainomis kriterijumi.

LŪS nepalaiko kaštų efektyvumo principo įtraukimo, kadangi tai sąlygotų neadekvatų įsipareigojimų augimą valstybėms, patiriančioms didžiausius socio-ekonominius iššūkius transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

Prezidentas: turi būti atsižvelgiama į nacionalinius šalių interesus

Antradienį Europos Vadovų Taryboje žemyno lyderiai įtvirtino balandį išreikštą ryžtą iki 2030-ųjų sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc., palyginti su 2005 m.

Kaip po susitikimo pranešė Prezidentūra, Lietuvai svarbu, kad teisinis reglamentavimas atsiremtų į sąžiningumo ir solidarumo principus bei šalių narių nacionalines ypatybes, dalijantis įsipareigojimus ir siekiant ES tikslo.

Prezidento teigimu, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas turi būti ambicingas ir suderintas, atsižvelgiant į nacionalinius šalių ypatumus.

„Lietuvai ypač svarbus jos interesus atitinkantis kriterijus – pasidalyti įsipareigojimus pagal BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis principą“, – sakė Prezidentas, tuo tarsi palaikydamas ir mūsų ūkininkų išreikštą poziciją.

Pasak pranešimo, šalies vadovas paragino Tarybą bei Komisiją greitai pateikti teisės aktų paketą kartu su nuodugniu poveikio aplinkai, ekonominiu ir socialiniu tyrimu. Prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti ES masto sektorines priemones, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Prezidentas teigiamai įvertino atnaujintą JAV įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir išreiškė lūkestį, kad tai nuteikia optimistiškai dėl artėjančio COP26 klimato viršūnių susitikimo Glazge būsimų rezultatų.

Aplinkos viceministrė: išryškėjo didelė nuomonių įvairovė

Prezidento G. Nausėdos delegacijoje dalyvavusios aplinkos viceministrės Gintarė Krušnienės žodžiais, Lietuva išsakė lūkestį ES klimato politikos tikslus pasidalyti sąžiningai, atsižvelgus į kiekvienos šalies BVP vienam gyventojui, energinį skurdą ir kitus nacionalinius ypatumus.

„Naujajame ES klimato teisės aktų pakete tikimės veiksmingų priemonių pasiekti proveržį mažinant šiltnamio dujų emisijas ir kartu apsaugant socialiai pažeidžiamiausius namų ūkius. Mūsų lūkestis, kad žalioji energija, tvarus transportas ir kiti klimatui draugiški pasirinkimai kuo sparčiau taptų prieinami kiekvienam“, – grįžusi iš Briuselio sakė viceministrė.

Europos Vadovų Taryboje, pasak G. Krušnienės, diskusijoms pasisukus apie konkrečių ES klimato tikslų pasidalijimą, išryškėjo didelė nuomonių įvairovė, kokiais kriterijais reikėtų remtis.

„Visi sutarėme, kad Taryba grįš prie klimato tikslų klausimų vasarą, Europos Komisijai pateikus visus teisės aktų paketo pasiūlymus ir numačius aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį poveikio vertinimą“, – sakė viceministrė.

Kaip po susitikimo aiškino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michel‘is (Šarlis Mišelis), tai buvo itin kompleksiniai debatai, persidengiantys daugybėje sričių. „Galite būti tikri, kad ir toliau daug dirbsime su valstybėmis narėmis, su Europos Komisija ir Europos Parlamentu“, – antradienį sakė Ch. Michel`is.

Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje brėžiama kartelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2030 m. sumažinti bent 30 proc. ir kartu sudaryti sąlygas, kad Lietuvos privalomi teisiniai įsipareigojimai ES atitiktų mūsų šaliai skiriamą ES finansavimą. 

Šiuo metu Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 9 proc., palyginti su 2005 m. Įpareigojimas bus peržiūrėtas įgyvendinant padidintą 2030 m. tikslą. 

ES yra užsibrėžusi po trijų dešimtmečių tapti klimatui neutralia erdve.

MŪ, LR Prezidentūros, AM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai