Liuksemburgas. Neaišku, kokiu mastu LIFE strateginiais projektais prisidėta kuriant žalesnę Europą, teigiama naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje.

Pagal ES programą LIFE finansuojamais strateginiais projektais siekiama šalims padėti įgyvendinti aplinkos ir klimato planus ir strategijas. Įtraukiant pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, dažnai ne tik tiesioginius paramos gavėjus, sutelkiant papildomą finansavimą ir prailginant įvairius politinius ciklus, jais padedama panaikinti atotrūkį tarp strategijos ir įgyvendinimo.

Lietuvoje įgyvendinant tokius projektus ankstesniu laikotarpiu ir dabar saugomos, atkuriamos pievos, šlapynės, paukščių buveinės, vykdomos veiklos saugomose, „Natura 2000“ teritorijose ir kita.

Pagal programą LIFE, 2014–2020 m. laikotarpiu 701 mln. Eur skirta 70 strateginių projektų (nuo 7 iki 16 mln. Eur vienam projektui). 2025 m. balandžio mėn. duomenimis, nuo 2021 m. 436 mln. Eur skirti dar 25 strateginiams projektams (nuo 10 iki 30 mln. Eur kiekvienam projektui).

Pasak už šį auditą atsakingos Audito Rūmų narės Joëlle‘s Elvinger (Joel Elvinger), LIFE strateginiais projektais teikiama vertinga parama, suinteresuotiesiems subjektams padedanti bendradarbiauti ir pritraukti papildomo finansavimo.

„Tačiau tebėra trūkumų, susijusių su poreikių prioritetų nustatymu, pažangos stebėsena ir dalijimusi rezultatais. Be to, ilgalaikis projektų poveikis ir ilgalaikė nauda dažnai yra neaiškūs“, – teigia J. Elvinger.

Tikimasi, kad LIFE strateginiais projektais bus sutelktas papildomas finansavimas bent iš vieno kito ES, nacionalinio ar privačiojo fondo, kuriuo būtų prisidedama įgyvendinant tam tikrą planą ar strategiją.

Nors visi 22 audituoti projektai buvo susiję su šia veikla, auditoriai daro išvadą, kad dėl to, jog nėra aiškių gairių, kas laikoma sutelktu finansavimu, ir dėl to, kad Europos Komisija (EK) nevykdo priežiūros, neįmanoma įvertinti, kaip sutelktu papildomu finansavimu prisidedama prie strategijos įgyvendinimo. Be to, nėra standartinės papildomo finansavimo stebėjimo metodikos, todėl sunku nustatyti, kiek projektais pritraukiama privačiųjų ar viešųjų investicijų.

Auditoriai taip pat nustatė, kad projektais ne visada tenkinami svarbiausi aplinkos ar klimato poreikiai, todėl nauda šalims ir regionams, kuriems jie skirti, gali būti ribota. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad ES masto platformose retai dalijamasi įgyta patirtimi ir gerąja praktika, todėl sumažėja atkartojimo ir platesnio poveikio galimybės.

Taip pat kyla rizika, kad planais pasibaigus programai LIFE, kuriais siekiama užtikrinti, kad strateginiai projektai būtų naudingi ir pasibaigus pradiniam finansavimo laikotarpiui, gali būti neužtikrintas ilgalaikis projektų rezultatų tvarumas pasibaigus programos LIFE finansavimui. Be to, šių planų veiksmingumą riboja tai, kad nėra konkrečių gairių dėl jų turinio, taip pat tai, kad esama jų tvarkos trūkumų.

Auditorių pabrėžia, kad LIFE strateginiai projektai taip pat nėra tinkamai vertinami atsižvelgiant į pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, valdymo pokyčius, suinteresuotųjų subjektų valdymą ir dalyvavimą, gebėjimų stiprinimą ir atkartojimą.

Anot jų, stebėsenos mechanizmai yra nenuoseklūs, o kadangi nėra tinkamo stebėsenos metodo, sunku įvertinti bendrą LIFE strateginių projektų veiksmingumą ir jų indėlį siekiant ES aplinkos ir klimato tikslų.

Auditoriai EK ragina užtikrinti, kad projektai būtų labiau suderinti su konkrečiais valstybių narių aplinkos ir klimato poreikiais, pateikti aiškesnes gaires dėl papildomo finansavimo sutelkimo ir skatinti naudotis ES masto platformomis, skirtomis dalytis gerąja praktika ir ją atkartoti. Jie taip pat rekomenduojama aktyviai įtraukti susijusias strategijas (oficialius planus, strategijas ir politikos programas, kurie remiami LIFE strateginiais projektais) įgyvendinančias įstaigas, siekiant užtikrinti, kad projektai ir toliau duotų rezultatų pasibaigus finansavimo laikotarpiui.

Programa LIFE pradėta įgyvendinti 1992 m., siekiant spręsti įvairias aplinkos ir klimato problemas, su kuriomis susiduria ES, įskaitant oro ir vandens taršą, biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitą.

2014 m. EK į programą LIFE įtraukė integruotuosius projektus, o 2021 m. – strateginius projektus.