Briuselis. Europos Komisija (EK) parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui. Siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus.

Gamtos atkūrimo įstatymu siekiama iki 2050 m. atitaisyti Europos gamtai padarytą žalą: atkurti 80 proc. prastos būklės Europos buveinių ir grąžinti gamtą į visas ekosistemas – nuo miškų ir žemės ūkio paskirties žemės iki jūrų, gėlo vandens ir miestų ekosistemų.

Pagal šį įstatymą kiekviena valstybė narės turės nusistatyti (per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo) teisiškai privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus, papildančius galiojančius teisės aktus.

Siekiama, kad atkūrimo priemonės iki 2030 m. būtų taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ir galiausiai – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti iki 2050 metų.

Pasak EK, nors saugomose teritorijose gamtą atkurti būtina dėl vis blogėjančios jos būklės, ne visos atkurtos teritorijos taps saugomomis teritorijomis. Dauguma jų tokios nebus, nes atkūrimas netrukdo vykdyti ekonominės veiklos. 

Reglamente siūlomi ir specifiniai gamtos atkūrimo tikslai. Vienas jų susijęs su Buveinių direktyvoje nurodytiems sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių tipams priklausančių buveinių būklės gerinimu.

Antrasis apima atkūrimo priemones jūrų buveinių būklei pagerinti, o trečiasis numato priemones gerinti pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomų rūšių buveinių būklę.

Numatytos priemonės 2030 m. turi apimti bent 30 proc. kiekvienos buveinių tipų grupės, kurios būklė nėra gera, ploto, 2040 m. – bent 60 proc., o 2050 m. – bent 90 procentų.

Dar vienas svarbus siekis – užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis (užtvankas), kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. km upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.

Reglamentas numato didinti biologinę įvairovę žemės ūkio ekosistemose ir pasiekti, kad nebemažėtų pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat būtina atkurti žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančius nusausintus durpynus ir jų drėgnumą.

Dabar valstybės įsipareigojimus išsaugoti biologinę įvairovę prisiima savanoriškai.