Danijos kiaulininkystės įmonė ketina reikalauti, kad Lietuva atlygintų nuostolius
2012-07-04

Vilnius, liepos 4 d. Viename iš 11-kos kiaulių kompleksų Lietuvoje teismo sprendimu dirbti nebegalinti Danijos kapitalo kiaulių auginimo bendrovė "Saerimner" ketina inicijuoti investicinį ginčą ir reikalauti, kad Lietuva atlygintų patirtus nuostolius.

Kauno apygardos teismas pirmadienį atmetė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ir "Saerimner" skundą ir konstatavo, kad Kalvarijos rajone, Jusevičių kaime esančioje "Saerimner" valdomoje kiaulių fermoje ūkinė veikla negali būti tęsiama.

Teismas nutarė, kad leidimas išduotas bendrovei "Kalvarijų bekonas", kurį perėmė "Saerimner", sumelavus, kad fermų kompleksas yra nuošalioje Kalvarijos seniūnijos vietoje, įmonė neatliko poveikio aplinkai vertinimo, siekė sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kauno apygardos teismas atmetė "Saerimner" teiginius, jog veiklos nutraukimas būtų neproporcinga bausmė.

"Kiekviena ūkinė veikla turi būti vykdoma laikantis įstatymais nustatytų reikalavimų ir tvarkos, jog kiaulių komplekse ūkinė veikla pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Ūkinę veiklą galima vykdyti tik turint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą. Kadangi teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas (Marijampolės rajono apylinkės teismas - past.) pagrįstai panaikino TIPK leidimą, minėtame kiaulių komplekse ūkinė veikla negali būti tęsiama", - nurodė teismas.

Kauno apygardos teismo teigimu, ūkinė veikla Jusevičių kaimo fermoje veiklą privalo būti nutraukta per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. 

"Daugiau nei trisdešimt metų veikiantį Jusevičių kiaulių auginimo kompleksą "Saerimner" įsigijo 2006 metais kartu su galiojančiu TIPK leidimu. Teismas konstatavo, kad šį leidimą ankstesniems fermos valdytojams institucijos išdavė remdamosis melagingais tuometinių savininkų pareiškimais. Tame procese "Saerimner" net nedalyvavo. Tačiau dabar dėl to nukenčiame būtent mes - kaimo vietovėje veikiantis verslas", - pranešime spaudai sakė "Saerimner" generalinis direktorius Saulius Leonavičius.

"Saerimner" advokato Mindaugo Žolyno teigimu, ieškovų reikalavimas nutraukti kiaulių auginimo veiklą buvo grindžiamas aplinkybėmis, už kurias atsakingos yra institucijos, o ne kompleksą valdanti įmonė.

Bendrovė jai nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą žada skųsti.

Teismas, be to, nustatė, kad "Kalvarijų bekonas" savo paraiškose nurodė melagingus duomenis apie gyvenamųjų namų, mokyklų, ligoninių, gretutinių įmonių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų išsidėstymą nuo veiklos teritorijos - anot įmonės, jos nuo komplekso nutolę per 2 kilometrus, kuomet atstumas iki artimiausios sodybos yra 215 metrų.

"Saerimner" advokatai teismui tvirtino, kad 2005 metais išduotame TIPK leidime nebuvo nurodyti išmetami teršalai, nes fermoje tuo metu nebuvo auginamos kiaulės, ir galimybės nustatyti planuojamus išmesti į orą teršalų kiekius nebuvo. Taip pat teigta, kad taršos nepadidino vėliau sienose įrengti ventiliatoriai, kadangi tarša iki tol į išorę patekdavo per tuščias ventiliatorių angas ir dėl ventiliatorių sumontavimo nepadidėjo. "Saerimner" taip pat kvestionuoja išmetamo amoniako koncentracijos skaičiavimo metodiką ir tikina, kad neviršija leidžiamo šių teršalų kiekio.

"Saerimner" Lietuvoje su vietos bendruomene konfliktuoja dėl kiaulių fermų skleidžiamų kvapų sumažinimo. Bendrovei priklauso 11 iš šalyje esančių 43 kiaulių kompleksų, ji teigia investavusi Lietuvoje 190 mln. litų.

Danijos įmonė skelbė apie savo planus plėstis Rusijoje, kadangi Lietuvoje ilgai negavo leidimų, reikalingų kiaulių auginimui naujose fermose, plėstis gali tik įsigydama senas apleistas sovietines fermas arba perpirkdama jas iš kitų.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai