Kaunas. Pastaruosius metus mokslininkai atidžiai seka pavojingų invazinių drugių nesustabdomą žygį per Europą, negailestingai naikinantį buksmedžių želdynus.

„Invazinis drugys jau pasiekė Lietuvą“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė.

Ir nors dar neseniai galėjome sakyti, kad šie kenkėjai Lietuvos nepasiekė, ši vasara tapo lūžio tašku: Botanikos sodo specialistai kone kasdien gauna pakraupusių kauniečių laiškus, žinutes, nuotraukas ir filmukus, kuriuose užfiksuotas invazinis drugys, jo vikšrai ir suniokoti augalai. Deja, paguodžiančių žinių specialistai neturi.

Buksmedžius užpuolė ir pražūčiai pasmerkė dėl šiltėjančio klimato plintantys drugeliai (kandys) Cydalima perspectalis. Natūralus šių drugių plitimo regionas yra Rytų Azijos, Japonijos, Kinijos, Taivano, Korėjos, Tolimųjų Rytų Rusijos, Indijos drėgnieji subtropikai. Tačiau jau prieš kelis dešimtmečius prekiaujant gyvais augalais šių vabzdžių iš Rytų Azijos regiono įvežta į Europą, ir šiuo metu invazinė rūšis sėkmingai plinta, vis giliau skverbdamasi į šiauresnius regionus.

Drugiai plinta ne tik su pervežamais augalais, bet ir natūraliai – su vėju nukeliaudami maždaug 5–10 km per metus.

„Tai, kas šią vasarą stulbina kauniečius, jau seniai yra labai rimta buksmedžių nykimo problema kitose, ypač Pietų Europos, šalyse. Oficialiai Europoje pirmą kartą aptikta 2006 m., šis drugys jau užfiksuotas praktiškai visur – nuo Kroatijos, Turkijos, Gruzijos iki Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos“ – pasakoja dr. A. Stankevičienė.

Lapus graužia vikšrai

Žalsvi su ryškiomis vertikaliomis juostelėmis ir juodais taškais Cydalima perspectalis drugelio vikšrai auga apie mėnesį, iki 35–50 mm. Iš pradžių juos, besimaitinančius apatinėje augalo dalyje, būna sunkoka pamatyti, kol neišryškėja pirmieji kenkimo požymiai ir ant apatinių lapų voratinkliuose kabančios rudos vikšrų išskyros. Po vikšrų puotos lieka tik centrinė lapo gysla ir išorinė lapalakščio dalis. Be to, vikšrai gali graužti ir ūglių žievę. Taip pažeisti augalai paprastai nebeatsigauna ir žūva.

Buksmedžių lapus nugraužia kenkėjo vikšrai

Perėjusius į lėliukės stadiją kenkėjus aptikti taip pat sunku: jos būna 25–30 mm ilgio, pirmiausia žalios su ruduojančiomis išilginėmis linijomis, po to vis labiau rusvos. Vasaros pradžioje išsirita naktimis aktyvus, todėl retai matomas neišvaizdus drugys baltais, su šiek tiek violetinio ir rudo atspalvio kraštu, sparnais. Ištiestų sparnų ilgis siekia 45 mm.

Iki rugpjūčio pabaigos ant buksmedžių apatinių lapų dedamos 1 mm kiaušinių sankaupos, pražiemoja jaunos lervos kokonuose tarp dviejų tvirtai sujungtų buksmedžių lapų. Pavasario pradžioje ciklas kartojasi iš naujo ir paprastai per metus išsivysto 2-3 drugių kartos, o šiltosiose zonose – net iki 4.

Išbandyta įvairių naikinimo būdų, bet nėra itin efektyvių

„Tai itin mobilūs, todėl sunkiai naikinami kenkėjai. Vos pastebėjus C. perspectalis sukeltus pažeidimus, pirmiausia reikėtų mechaniškai nurinkti ir naikinti vikšrus, o svarbiausia – neplatinti greta augančių augalų, nes taip neabejotinai paplatinsite ir patį drugį,“ – sako specialistai.

Jei buksmedžių auginate tik keletą, vikšrų rinkimas gali būti veiksminga kontrolės priemonė, tą darant kas 2-3 dienas. Didesnius plotus galima mėginti nuplauti stipria vandens srove – tiesa, vikšrai prie lapelių tvirtinasi itin stipriai, tad lengvai jų nupurtyti ar nupurkšti vandeniu gali ir nepavykti.

Pastebėta, kad insekticidai veiksmingesni naikinant jaunesnius vikšrus: pavyzdžiui, labai kruopščiai purškiant cipermetrino, deltametrino turinčiais sintetiniais insekticidais krūmo viduje ir po lapais, kai vikšrai labiausiai aktyvūs. 

„Būdų, kaip kovoti su šiuo drugiu, išbandyta pačių įvairiausių. Kaip ir mūsų kaštonus niokojančios keršosios kandies atveju, mėginta taikyti feromonines gaudykles – bet lygiai taip pat be didelės sėkmės.

Pastebėta, kad net paukščiai šių vikšrų nelesa: mat maitindamiesi apatinėje augalo dalyje senais lapais, vikšrai suvartoja ir ten susikaupusius toksiškus alkaloidus, todėl patys tampa nuodingi paukščiams“, – apie nesėkmingas kovos su drugiais būdų paieškas pasakoja dr. A. Stankevičienė.

Pasak jos, jei ir toliau vasaros – o ypač nakties temperatūra – bus tokios karštos, C. perspectalis be didelių kliūčių plėsis mūsų krašte, naikindami buksmedžius visuose Lietuvos regionuose.

Pataria ieškoti alternatyvių augalų

Pastebėtai, kad C. perspectalis sužaloja 8 rūšių buksmedžius, o savo natūralaus išplitimo areale pažeidžia ir japoninius bei vijoklinius ožekšnius,raguotuosius bugienius, viršūnžiedes pachisandras, švelniąsias murėjas. Ir, nepaisant visų apsaugos priemonių, drugys sėkmingai plinta, pažeisdamas vis daugiau vertingų augalų, gyvatvorių, karpinių.

Ypač kruopščiai šio kenkėjo klausimu dirbantys vokiečių mokslininkai pataria, kad reikia ieškoti, kas pakeistų buksmedžius želdynuose. 

VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas sako, kad visžalių augalų nedideli krūmai, galintys tapti pamaina drugių sunaikintiems buksmedžiams, galėtų būti tiek rinčiuotasis bugienis, tiek blizgusis sausmedis ar lėtai augantys kukmedžiai – svarbu, kad augalai būtų atsparūs šalčiams, pakenčiantys karpymą ir formavimą. Pasak specialisto, pavėsingoje vietoje labiau tiks kukmedis, saulėtoje – tujos, kurių dabar esama pačių išraiškingiausių formų, spalvų, tekstūrų.

Pagal VDU Botanikos sodo inf.