Bitininkų ir ūkininkų nesutarimus išsprendė naujos taisyklės?
2014-05-06

Kaunas. Augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimai, turintys sureguliuoti bitininkų ir augalininkystės ūkių šeimininkų santykius taip, kad džiugintų ir medunešis, ir gausus žemės ūkio kultūrų derlius, vertinami prieštaringai. Ūkininkų nuomone - nauji reikalavimai atitrūkę nuo realybės. Bitininkai tikisi, kad jie pagaliau padės abiems pusėms pasiekti norimų rezultatų.  

„Paskui visi bus laimingi"

Kasmet, pasėlių purškimo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis metu, dėl neatidumo, neatsargumo ar paprasčiausio nepaisymo žūsta tūkstančiai bičių. Nuostolių neišvengia ir ūkininkai, nes sumažėjus bičių, prasčiau apdulkinami augalai, užauga menkesnis derlius. Tada pradedama ieškoti, kas kaltas - ūkininkai ar bitininkai.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidento biologijos mokslų dr. profesoriaus Algirdo Skirkevičiaus nuomone, pagaliau rastas būdas, kaip užkirsti kelią tokiam nesusikalbėjimui.

„Kiekvienas ūkininkas apie purškimus privalės pranešti per Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro elektroninę informacinę sistemą. Jei ūkininkas pateiks tokią informaciją, tada jau bitininko problema, kaip elgtis purškimo metu", - teigė profesorius A. Skirkevičius. Anot jo, bitininkai toje pačioje sistemoje irgi privalės pranešti apie bityno vietą, jo perkėlimus.

Bitininkas įsitikinęs, kad naujos taisyklės - žingsnis į priekį. Esą kiekviena naujovė sukelia pasipriešinimą, tai natūralu, tačiau paskui visi bus laimingi.

„Niekas prieš nieką piktumų neturi, norime, kad visiems būtų lengviau", - tikino LBS prezidentas A. Skirkevičius.  

Jurbarko bitininkų draugijos „Nektaras" pirmininko Jono Skerio nuomone, viena iš ūkininkų ir bitininkų nesusikalbėjimo priežasčių - ūkininkai neįvertina bičių reikšmės žemės ūkiui, nors įrodyta, kad gausiai žiedus lankančios bitės 20-30 proc. padidina augalų derlių. „Dalis ūkininkų nelabai nori prisileisti prie savęs bitininkų, o kai nutinka bėda - žūsta bitės, teisinasi, jog nežinojo, nesuprato", - teigė J. Skerys. Anot J. Skerio, tik glaudus ūkininkų ir bitininkų bendradarbiavimas gali duoti naudos abiems pusėms.

Įžvelgia problemų

Anykščių rajono Ūkininkų sąjungos (ŪS) pirmininkas Romualdas Kubaitis nėra taip optimistiškai nusiteikęs dėl Augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimų. Jo nuomone, pasėlių purškimą ūkininkams su bitininkais reikėtų derinti vietose, rajonų savivaldybėse. „Naujos tvarkos blogumas tas, kad formaliai viskas teisinga, o realybėje bitės vis tiek patirs cheminį poveikį", - įsitikinęs R. Kubaitis.

Anot Jonavos rajono ŪS pirmininko Rimanto Kubiliūno, bitininkai „muša" į vienus vartus. „Statistika skelbia, kad apie 70 proc. bičių žūsta dėl erkių, todėl bitininkai turėtų atidžiau prižiūrėti avilius, be to, bičių daugiausia yra ten, kur intensyviausia žemdirbystė", - tvirtino ūkininkas. R. Kubiliūno nuomone, problemos su bitininkais kyla tada, kai jie, ūkininkui nepranešę, atveža į laukus ir palieka avilius.

Jonavos rajone, Liepių kaime, gyvenančiam Albinui Žilioniui gerai žinomos abiejų pusių problemos, nes vyras yra ir ūkininkas, ir bitininkas. „Kiekvienoje pusėje atsiranda negarbingai besielgiančių žmonių, tada ir kyla nesusipratimai", - teigė A. Žilionis. Vyriškis pabrėžė, jeigu ūkininkai purškia žydinčius augalus insekticidais, tai  nusikaltimas. Bet yra ir kita medalio pusė - bitininkai taip pat turi elgtis garbingai ir derinti su ūkininkais avilių pastatymą jų laukuose.

„Geriausiai viską suderinti pavyksta abiems pusėms geranoriškai bendraujant, tačiau apie visus purškimus prieš 2 dienas informuoti visus 2,5 kilometrų atstumu nuo purškiamo žemės sklypo ribos bitininkus - perteklinis reikalavimas, apsunkinsiantis gyvenimą tiek ūkininkams, tiek bitininkams", - įsitikinęs ūkininkas-bitininkas. Anot A. Žilionio, kiekvienas ūkininkas tik džiaugsis, jei jo laukuose dūgs bitės ir niekas specialiai jų nenaikins, bet bitininkai taip pat turi suprasti ūkininkus.

Dirbti bus sudėtinga

Šiaulių krašto ŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius įsitikinęs, kad Augalų  apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimai parengti taip, kad visiems būtų gerai, tačiau realiai ūkininkams dirbti bus neįmanoma ir bitininkai taip pat nukentės. „Palankias oro sąlygas purškimui mes gaudome ne dienomis, net ne valandomis, o minutėmis, todėl pranešti prieš 2 dienas neįmanoma", - tikino ūkininkas. Reikalavimas žydinčius augalus purkšti tik naktį esą taip pat nepalankus ūkininkams.

Anot R. Juknevičiaus, kad cheminis preparatas būtų veiksmingas, reikalinga tam tikra temperatūra, o naktys pas mus gana vėsios. Kitas naktinio purškimo trikdis - didelė rasa. Ji atskiedžia cheminį preparatą ir susilpnina poveikį prieš kenkėjus. Rezultatas - kenkėjai nesunaikinti, ūkininkui nuostolis.

„Atsakingas ūkininkas tikrai nepurkš pasėlių, kai bitės aktyvios ir renka nektarą, jis sugebės rasti tinkamą laiką dieną nepakenkdamas bitėms ir aplenkdamas įstatymus", - teigė R. Juknevičius. Šiaulietis pabrėžė, kad ūkininkai nėra visuomenės priešai, bet dirbti turi būti įmanoma. „Jei neauginsime augalų, vargu ar nuo to   bitininkams bus geriau", - abejojo ūkininkas. R.Juknevičius apgailestauja, kad dėl griežtų įstatymų gali tekti rinktis - nustoti dirbti ir bankrutuoti arba keikti valdžią ir laužyti įstatymus.   

Ūkininkas įsitikinęs, kad išeitis ne įstatymų griežtumas, bet geranoriškas abiejų pusių bendravimas, tik jis gali užtikrinti abiems pusėms sėkmingą veiklą. Anot R. Juknevičiaus, jis turi puikų pavyzdį, kad viename ūkyje galima užauginti gerą rapsų derlių ir prisukti daug medaus. „Aš užsiimu augalininkyste, o mano tėvas bitininkyste. Aviliai stovi rapsų laukuose, purškiu juos nuo kenkėjų, bet tėvas negali atsidžiaugti gausiu medunešiu, o aš rapsų derliumi. Niekada nesam vienas kitam pakenkę", - dalijosi patirtimi ūkininkas.

Svarbiausia – tarpusavio pagarba

„Konfliktus tarp bitininkų ir ūkininkų galima spręsti naudojant įstatyminę bazę bei tarpusavio sutarimu ir pagarbiu elgesiu", - įsitikinęs LBS viceprezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto docentas Algirdas Amšiejus.

Anot jo, dažniausiai konfliktai kyla, kai bitininkas naktį atveža avilius, o rytą nieko apie avilių atsiradimą nežinantis ūkininkas susiruošia purkšti pasėlius. Paprastai ūkininkai atsižvelgia į tokį bitininkų akibrokštą, bet esą pasitaiko ir tokių, kurie reaguoja tiesmukai: „O kas man rūpi".

Pats A. Amšiejus, bendrauja su ūkininkais į kurių laukus veža avilius, iš anksto jiems praneša, kada ir kurią vietą atveš, todėl nesusipratimų ir problemų niekada nekyla.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai