Vilnius. Šiandien skamba dviprasmiškai, nes plastikas buvo išrastas siekiant sumažinti natūraliųjų išteklių – medienos, uolienų ir metalo – naudojimą. Niekas nenumatė, kad 1950-ųjų plastiko revoliucija po šimtmečio sukels neatitaisomą žala gamtai.

Visgi plastiko masiškas vartojimas turi priežasčių – rasti tvarių ir panašias savybes turinčių alternatyvų yra sunki užduotis.

Pasaulio startuoliai ir mokslo laboratorijos vysto naujausius atradimus, tikėdamiesi sukurti gamtą tausojančias plastiko alternatyvas.

Perdirbama tik 9 procentai per 75 metus susidariusių plastiko atliekų

Patvarumas, lengvas pritaikomumas ir mažos gamybos sąnaudos yra pagrindinės plastiko savybės, dėl kurio jis naudojamas kone kiekviename žingsnyje. Į plastiko butelius pilstomas geriamasis vanduo, plastiko induose saugomas maistas, vilkime poliesterio ir nailono drabužiais, plastiko įrankius ir reikmenis naudojame buityje, medicinoje ir pramonėje.

Nenuostabu, kad nuo 1950 iki 2015 metų pasaulis sugeneravo 6,3 mlrd. t plastiko atliekų, iš kurių perdirbame tik 9 procentus. Kitos plastiko atliekos atsidūrė sąvartynuose, iš jų upėmis pasiekė vandenynus.

Daugiausiai šio plastiko buvo gaminta iš naftos. Šių produktų molekulinė struktūra tokia, jog jie suyra tik per kelis šimtmečius.

Bioplastikas aukštesnėje temperatūroje gali suirti per kelis mėnesius

Tuo tarpu bioplastikas kuriamas iš atsinaujinančių išteklių. Nors dauguma šių naujų „plastiko“ rūšių turi tą pačią molekulinę struktūrą kaip ir iš naftos išgautas plastikas, jų polimerai natūraliai skyla ir suyra kompostavimo aikštelėse. Tai reiškia, kad taršos „grandinė“ net nespėja užsikurti. Bioplastiko gamintojai tiki, jog būtent tokia plastiko rūšis gali tapti kertine žiedinės ekonomikos dalimi.

„Visgi tai nereiškia, kad bioplastiko pakuotę galima palikti gamtoje lyg obuolio graužtuką. Tiesa yra tokia, kad biologiškai iriems plastikams suskaidyti prireiks aukštesnės temperatūros nei yra gamtoje arba tai užtruks žymiai ilgesnį laiko tarpą.

Tad suirimą dažniausiai galima padaryti tik pramoniniu būdu ar pramoniniuose kompostavimo įrenginiuose, kai plastiko temperatūra bus pakelta bent iki 50 laipsnių karščio. Jei bioplastikas atsidurs vandenyne, jis kenks lygiai taip pat, kaip naftos pagrindu pagamintas plastikas“, – komentuoja VšĮ „Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė.

Alyvuogių kauliukų ir saulėgražų lukštų granulės naudojamos baldų ir automobilių pramonėje

Gaminant alyvuogių aliejų, išgaunamas šalutinis produktas – alyvuogių kauliukai, kurie gali tapti bioplastiko žaliava. Turkų startuolis „Biolive“ iš alyvuogių sėklų kuria bioplastiko granules, kurios suyra per metus. Šio plastiko aktyvioji sudėtinė dalis yra oleuropeinas, polifenolių junginys, kuris patraukė mokslininkų dėmesį ir dėl sveikatinančių savybių. Stiprus antioksidantas bioplastikui suteikia patvarumo, o pasiekus kompostavimo stadiją, skatina tokio plastiko irimą.

Alyvuogių kauliukų granulių pritaikomumas gamyboje yra labai paprastas: granulės gamyboje taikomos taip pat, kaip identiški produktai iš naftos. Plastiko gamintojams nereikia keisti ar kurti naujų procesų, pakanka pakeisti žaliavą. Be to, gamybos kaštai sumažėja iki 90 procentų.

Dar tvirtesnį pažadą dėl visiškai suyrančio plastiko duoda saulėgrąžų lukštų granules gaminantis vokiečių startuolis „Golden Compound“. Jų teigimu, toks bioplastikas yra visiškai perdirbamas, ypač jų „žaliasis“ bioplastikas, kurį vartotojai gali visiškai perdirbti namų sąlygomis. Iš saulėgražų lukštų plastiko „liejama“ beveik viskas – nuo ofiso baldų, perdirbamų transporto priemonių iki daiktadėžių.

Kepinių pakuotėms – bioplastikas iš žuvų atliekų ir dumblių

Siekdami transformuoti kuo didesnę organinių atliekų įvairovę, bioplastiko kūrėjai atsigręžia į žuvininkystės atliekas. Vien Didžiojoje Britanijoje per metus susikaupia iki 500 tūkst. tonų žuvų atliekų.

Britų kompanija „Marina Tex“ atrado būdą, kaip žuvų odos ir žvynų atliekas apjungus su raudonaisiais dumbliais, sukurti biologiškai skaidžią plastiko alternatyvą. Iš jos gaminamos kepinių ir sumuštinių pakuotės.

Šis plastikas yra tvirtesnis nei įprastas, ir tai paneigia įsisenėjusius mitus, jog bioplastikas yra nepakankamai patvarus. Šią žaliavą sukūrusi studentė sako, kad ją išradimo paieškoms įkvėpė žuvų odos ir žvynų paslankumas, tvirtumas ir lankstumas.

Audinys iš grybienos

Atsparumu pasižymi ir iš grybienos išgauta žaliava. „Reishi“ yra vienas pirmųjų prekės ženklų, bioplastiko gamybai pasitelkiančių grybus. Iš grybienos pagaminta korėta mikrostruktūra atkartoja gyvūnų odos kolageno struktūrą, yra atspari vandeniui ir gali visiškai pakeisti odą ar sintetiką.

Kai kurie Europos prabangos prekės ženklai įtraukė šią žaliavą į savo gamybos grandinę. Manoma, kad ilgainiui žaliava iš grybienos gali visiškai pakeisti vadinamąją „veganišką odą“, kuri, nepaisant pavadinimo, gaminama iš netvaraus plastiko.

„Šiai dienai sunku tvirtai pasakyti, ar bioplastikas ilgainiui pakeis visą plastiką. Nepaisant kelių išimčių, biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, gamybos technologija sudėtingesnė. Gamybos procesai dar nėra iki galo išvystyti globaliai, tad prognozuoti būtų sudėtinga. Tačiau kasmet atsiranda naujų išradimų, kurie paneigia dalį mūsų pirminių įsitikinimų“, – apibendrina D. Gedgaudienė.

VšĮ „Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė priduria, kad vien plastiko atsisakymas planetos neišgelbės. Svarbiausia išlieka atsakingas vartotojų elgesys, gebėjimas tinkamai tvarkyti atliekas, sąmoninga nuostata gamtos atžvilgiu ir mokymasis sukurti mažiau atliekų.

Pagal VšĮ „Gamtos ateitis“ inf.