Kaunas. Raganų eglės daugiastiebiškumo priežastis – unikalus genotipas, bet ne sodininkystės veiklos rezultatas, paskelbė Aleksandro Stulginskio universiteto genetikai.

Istorijoje žinomas ne vienas faktas, kad praeityje parkus puošę ar tebepuošiantys įspūdingi daugiastiebiai medžiai iš tiesų yra sodininkų meistrystės rezultatas. Tam 10-20 parkui skirtų medelių stiebai surišami kartu, prieš tai juos nužievinus susilietimo vietose. Pamažu meristeminiai audiniai suauga vienas su kitu ir po poros dešimčių metų toks medis tampa daugiastiebe aplinkos puošmena. Todėl, siekdami atsakyti į klausimą, ar taip nėra nutikę ir su mūsų garsiąja Raganų egle, augančia Rambyno regioniniame parke, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto genetikai ištyrė šios eglės genetinę kilmę.

ASU mokslininkų tikslas šiuo atveju buvo testuoti hipotezę DNR žymenų metodu, patikrinant medžio paminklo  12 – kos stiebų genetinį tapatumą. Iš kiekvieno iš  12 stiebų ASU  Miško ir Ekologijos fakulteto genetikos laboratorijoje buvo išskirta DNR bei naudota 10-ties lokusų branduolio mikrosatelitų žymenų sistema. Kiekvieno Raganų eglės stiebo pavyzdys tirtas pakartojant du kartus. Kontroliniam tyrimui panaudotos dvi paprastosios eglės iš Bubliškių parko.

Genotipų identifikacijos tyrimas pagal branduolio mikrosatelitų DNR analizę parodė, kad visuose 10 – tyje  lokusų visi 12 – ka Raganų eglės stiebų turi identiškus alelius. Tai rodo, kad visi 12 – ka šio medžio paminklo stiebų priklauso vienam genotipui – lytiniu būdu atsiradusiam medžiui. Bubliškių parko eglės daugelyje lokusų turi skirtingus alelius.

Tai mokslininkams leido atmesti hipotezę, kad Raganų eglės daugiastiebiškumas yra sodininkystės veiklos rezultatas, gautas suglaudus kelis skirtingų genotipų medelius. Tikėtina, kad Raganų eglės daugiastiebiškumo priežastis – unikalus genotipas. Kitaip tariant, šis medis gali būti savitos, genetiškai unikalios populiacijos, vyravusios  ledynmetinėje prieglobsčio zonoje, palikuonis.

ASU specialistai neabejoja, kad nustačius genetinį unikalumą, toks medis tampa ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės reikšmės saugotinu objektu  – paprastosios eglės rūšiai unikaliu  genofondu.

ASU, MŪ inf.