Aptikta požeminė ekosistema su milijardais vienaląsčių organizmų
2018-12-28
Mikroorganizamai žiūrint pro mikroskopą. shutterstock.com nuotr.

Londonas. 1 200 mokslininkų iš 52 pasaulio šalių aptiko didžiulę požeminę ekosistemą, kurioje yra milijardai mikroorganizmų.

Giluminio pasaulio tyrėjai skelbia, kad Žemė yra gerokai gyvesnė, negu manyta iki šiol. Po mūsų kojomis plyti ekosistema, dukart didesnė nei visi pasaulio vandenynai.

Nepaisant didelio karščio, saulės šviesos trūkumo, skurdžių maitinimosi išteklių, didelio slėgio, požeminėje biosferoje knibžda milijardai mikroorganizmų, rašo theguardian.com.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Deep Carbon Observatory“ tyrėjai teigia, kad požeminio pasaulio rūšių įvairovė prilygsta Amazonės ar Galapagų salų bioįvairovei, bet, priešingai nei šių teritorijų, dar nėra žmonių paliesta ir išžvalgyta.

„Tai tas pats, kas rasti visiškai naują gyvybės rezervuarą Žemėje, – teigia Tenesio universiteto Noksvilyje (JAV) profesorė Karena Loid (Karen Lloyd). – Mes nuolat randame naujų gyvybės rūšių. Po žeme jų gerokai daugiau nei ant žemės.“

Beveik dešimtmetį 1 200 mokslininkų iš 52 šalių (nuo geologijos ir mikrobiologijos iki chemijos ir fizikos specialistų) tyrinėjo šį reiškinį. Savo darbo rezultatų suvestinę jie pateikė gruodžio viduryje vykusiame JAV geofizikų sąjungos metiniame susirinkime.

Mėginiai buvo imami iš gilesnių nei 5 km Žemės gręžinių ir povandeninių gręžinių aikštelių, kad mokslininkai galėtų kurti ekosistemos modelius ir įvertinti, kiek juose gali būti anglies. Kaip žinome, organinių junginių pavidalu anglies yra visų organizmų audiniuose, akmens ir rusvosiose anglyse, durpėse, naftoje, gamtinėse dujose.

Rezultatai rodo, kad 70 proc. Žemės bakterijų ir archėjų (Archaea – didelė mikroorganizmų grupė, išskirta kaip atskiras domenas. Archėjos dažnai sutinkamos itin ekstremalimis sąlygomis) egzistuoja požeminėje teritorijoje, įskaitant Altiarchaeales, gyvenančias sieros šaltiniuose ir Geogemma barossii, vienanarį organą, esantį 121 laipsnio Celsijaus karščio hidroterminėse angose jūros dugne.

Vienas organizmas, esantis 2,5 km gylyje, buvo palaidotas prieš milijonus metų ir gali egzistuoti be saulės energijos. Pavyzdžiui, metanogenai (anaerobai, kurių augimui ir dauginimuisi nereikia deguonies) rado būdą kurti metaną šioje mažos energijos aplinkoje ir šią aplinką gali naudoti atsigaminimui ar skaidymui, keitimui ar taisyti sugedusias dalis.

„Įdomiausia, kad kai kurie organizmai gali egzistuoti tūkstantmečius. Jie metaboliškai aktyvūs (vyksta ląstelių kaita, permainos), bet statiškoje būklėje reikia mažiau energijos, kad būtų galima palaikyti gyvybę“, – teigė prof. K. Loidas.

Oregono valstijos universiteto (JAV) mikrobų ekologijos tyrėjas Rikas Kolvelas (Rick Colwell) patikslino, kad požeminio gyvenimo trukmė visai kitokia. Kai kurie mikroorganizmai išliko gyvi tūkstančius metų vos judėdami, išskyrus pokyčius tektoninėse plokštėse, žemės drebėjimus ar išsiveržimus.

„Mes, žmonės, orientuojamės į santykinai greitus procesus: dieninius ciklus, kurių pagrindą sudaro saulė, arba mėnulio ciklus, pagrįstus Mėnuliu, tačiau šie organizmai yra lėtų, nuolatinių ciklų dalis geologiniu laikotarpiu,“ – aiškina mokslininkas

Požeminio pasaulio biosferos skiriasi priklausomai nuo geologijos ir geografijos. Apskaičiuota, kad jų bendras dydis yra daugiau kaip 2 mlrd. kubinių kilometrų, tačiau ateityje tai gali dar išsiplėsti.

Mokslininkai teigė, kad jų atradimai tapo įmanomi dėl dviejų techninių pasiekimų: gręžtuvų, kurie gali įsiskverbti giliau į Žemės plutą, ir patobulintų mikroskopų, leidžiančius aptikti gyvybę ant vis mažesnio paviršiaus.

Mokslininkai bandė rasti žemiausią ribą, už kurios gyvybės nebegali egzistuoti, tačiau kuo giliau jie gręžė, tuo daugiau gyvybės rado. Aukščiausia temperatūra, kurioje gali išlikti gyvybė, šiuo metu yra 122 0C, bet tyrėjai mano, kad šis rekordas bus sumuštas, jei jie toliau tirs ir kurs sudėtingesnes priemones.

Kol kas neaišku, ar gyvieji organizmai kolonizuoja erdves gilyn ar aukštyn nuo Žemės paviršiaus, kaip mikrobai sąveikauja su cheminiais procesais ir ar tai gali atskleisti, kaip gyvybė ir Žemė evoliucionavo kartu.

Mokslininkai teigia, kad kai kurios tyrimų išvados patenka į filosofijos ir egzobiologijos sritį (mokslas apie gyvybę, galinčią egzistuoti kitose planetose ar jų palydovuose tiek Saulės sistemoje, tiek kitų žvaigždžių planetų sistemose).

Karnegio mokslo instituto mineralogas Robertas Hazenas filosofiškai teigia, kad mes dar nežinome, kas mūsų laukia. „Mes turime savęs paklausti: jei gyvenimas Žemėje yra kitoks nei mes tikimės remdamiesi savo patirtimi, tai kokių beprotiškų atradimų galime laukti tyrinėdami kitus pasaulius“, – sakė jis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai