Vilnius. Aplinkos ministerija (AM) savivaldybėms nuo 2023 m. gegužės 1 d. patikės valdyti valstybines žemes savo teritorijoje, išskyrus tas, kurios perduotos kitiems subjektams.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, šis žingsnis sustiprins savivaldybes, paspartins žemėtvarką ir suteiks daugiau skaidrumo žemės valdymui ir jos kontrolei.

Įgyvendinus reformą, AM, perėmusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pavaldumą, formuos valstybės žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmuoju (nuo 2022 m. liepos 1 d.) Aplinkos ministerija perims NŽT ir formuos šių sričių valstybės politiką: žemės tvarkymo ir reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės. 

Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Anot pranešimo, šie pakeitimai, perleidžiant dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldybėms suteiks daugiau galių. Jos galės pritraukti papildomų investicijų į regionus.

Planuojant teritorijas, derinant statinio projektus sumažės dalyvaujančių institucijų. Kaip teigia Aplinkos ministerija, projektai bus įgyvendinami greičiau, nebus vilkinamos visuomenei ir savivaldybėms reikalingos iniciatyvos, gerės verslo sąlygos.

Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą visais atvejais priimtų AM įgaliotos institucijos vadovas, o nuo 2023 m. gegužės 1 d. – Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. Taip bus užtikrinama, kad savivaldybės negalėtų parduoti valstybinės žemės savarankiškai.

Taip pat siūloma panaikinti valstybės lygmens žemėtvarkos schemas. Savivaldybės institucijos vietoj NŽT tvirtins kaimo plėtros žemėtvarkos ir žemės konsolidacijos projektus.

NŽT ir valstybės įmonė „GIS-Centras“ taps pavaldžios Aplinkos ministerijai.