Vilnius. Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas.

Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams.  

„Tokie plotai identifikuoti kaip prioritetiniai“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl naujų aplinkosaugos reglamentavimų, siūlomų dėl Seime svarstomo Saugomų teritorijų įstatymo projekto, teigė A. Klimavičius.

Pasak jo, sutartys galėtų būti sudaromos tik be kompensacijų, nes jų visais atvejais išmokėti valstybė neturi lėšų: „Pinigai turi būti nukreipti į vertingiausias teritorijas.“

Seime svarstomos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos numato, kad su savininkais būtų sudaromos apsaugos sutartys. Bendruomenės ar kitos organizacijos negalėtų inicijuoti tokių sutarčių. Jos būtų sudaromos bent 30 metų laikotarpiui arba neterminuotai. 

Vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos būtų skiriamos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą.  Jei apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama žemės savininko iniciatyva, jis turėtų grąžinti išmokėtą kompensaciją. 

Komitete dirbantis Kasparas Adomaitis tvirtino matantis rizikų dėl sprendimų, kokios privačios teritorijos bus verčiamos saugomomis, taip pat priekaištavo dėl, jo manymu, per laisvo reglamentavimo.  

„Kas nuspręs, ką ir kodėl saugome, kas eis iš paskos ir tikrins, ar tikrai reikia tai saugoti? Siūlau į Įstatymą aiškiai įrašyti, kas būtų saugoma“, – kalbėjo jis.  

Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje valstybėje narėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.