Amalų plitimas reguliuojamas tik vertinguose medžiuose
2020-03-27

Kaunas. Kai kas mano, kad naikinti amalus medžiuose – vos ne nusikaltimas prieš gamtą. Bet tai netiesa: paprastieji amalai dar 2001 m. buvo išbraukti iš mūsų šalyje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, o jų plitimą rekomenduojama reguliuoti.

VDU Botanikos sode Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė organizavo teorinį ir praktinį seminarą „Amalo (Viscum album) plitimo kontrolė ir valdymas“.

Pasak VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotojos Astos Malakauskienės, jau žinomi 384 taksonai medžių ir krūmų, kuriuose esant palankioms sąlygoms gali įsikurti paprastasis amalas.

Čekų patirtis

Pristatydamas paprastojo amalo plitimo situaciją savo šalyje, čekų arboristas, bendrovės „Safe Trees“ vadovas ir ekspertas Jaroslavas Kolaržikas (Jaroslav Kolařik) tvirtino, kad labai gausios amalo populiacijos stebėtos Ostravos (Čekija) regione, kuri buvo siejama ir su didžiausia pramonine tarša. Pastaraisiais metais, šylant klimatui, amalai pradėjo sparčiai plisti.

Dabar gausaus paplitimo regionas jau pasiekė Katovicus (Lenkija), Bratislavą (Slovakija) ir Vieną (Austrija). Lektorius pabrėžė, kad amalų gausumo ir plitimo reguliavimas yra rekomenduojamas regionuose, kur jie yra gausiai paplitę, kenkia pavieniams vertingiems urbanizuotos aplinkos medžiams, kuriuos norima išsaugoti ateities kartoms.

Medžio priežiūros filosofija remiasi ilgalaikiu ir nuosekliu jo geros fitosanitarinės būklės palaikymu, o tai reiškia, kad amalų gausumo reguliavimas ant medžio truks ilgai ir procedūras (purškimą nuo amalų) reikės kartoti.

Čekų arboristas, bendrovės „Safe Trees“ vadovas ir ekspertas Jaroslavas Kolaržikas (Jaroslav Kolařik) seminaro dalyviams pasakojo, kaip reikėtų reguliuoti amalų plitimą

Į klausimą, ar atsiperka investuoti tiek lėšų ir pastangų į vertingo miesto medžio apvalymą nuo amalų, J. Kolaržikas atsakė, jog pirmiausia reikia apsispręsti dėl prioritetų: vertingo medžio gyvybingumo pratęsimas ar amalų bei juose įsikūrusių organizmų išsaugojimas. Medžiai yra šimtus metų gyvuojantys organizmai, tačiau, kai stipriai apninka amalai, jų gyvavimo trukmė drastiškai sumažėja.

Paprastojo amalo biologija

Paprastasis amalas (Viscumalbum) yra dvinamis augalas. Vyriškieji ir moteriškieji augalai žydi panašiu metu: kovą–balandį. Vaisius subrandina tik moteriškieji augalai (būtent jie atsakingi už spartų amalų plitimą).

Pasak VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotojos Astos Malakauskienės, jau žinomi 384 taksonai medžių ir krūmų, kuriuose esant palankioms sąlygoms gali įsikurti paprastasis amalas

Amalas vaisius pradeda vesti tik sulaukęs 4 metų. Baltas netikrąsias uogas perneša paukščiai – arba prilipusias ant kūno, arba sulestas ir perėjusias per virškinimo sistemą. Baltoje uogoje yra gliti medžiaga viscinas, kuris leidžia sėklai stipriai prilipti prie bet kokio paviršiaus.

Netikrosios uogos sunoksta rugsėjį–spalį, o išnešiojamos vasarį–gegužę, kada migruojantys paukščiai keliauja į šiaurinius rajonus.

Moteriškas amalo žiedas

Pasak A. Malakauskienės, paprastojo amalo kero skersmuo gali siekti 1,5 m. Ilgiausiai amalas gali išgyventi iki 30 metų. Haustorijos yra pakitusios parazitų šaknys. Paprastojo amalo vienos haustorijos (siurbtukai) skverbiasi gilyn į maitintojo medieną, o kitos auga horizontaliai (šios turi savyje chlorofilo, todėl yra žalios spalvos) medžio šeimininko žievėje.

Amalo haustorijos skverbiasi gilyn į medieną

J. Kolaržikas teigia, kad nuskynus amalo išorinę dalį, jo vietoje ir aplink tam tikru atstumu regeneruoja nauji adventyviniai ūgliai, kadangi haustorijos ir toliau lieka gyvybingos.

Neigiamas amalo poveikis šeimininkui

Amalai sumažina augalo šeimininko aktyvumą, lemia priešlaikinį sunykimą, pablogina užaugusios medienos kokybę ir sumažina jos kiekį, sumenkina užkrėstų medžių derėjimą ir atsparumą kenkėjams bei ligoms (ypač puvinius sukeliantiems grybams).

Sausrų metu medžiai sumažina vandens išgarinimą uždarydami žioteles, bet amalas ir toliau garina vandenį, kurį siurbia iš šeimininko, taip dar padidindamas stresą. Dažnai amalo augimo vietoje ant šakos susiformuoja gumbai, per kuriuos vėtrų metu šakos lūžta.

Amalai mėgsta įsikurti medžio lajos periferinėje dalyje, kur gauna daugiau šviesos, tačiau subrendę puskrūmiai būna nemažo svorio, ir medžio šeimininko šakos kartais net lūžta jo neišlaikydamos.

Po vėtros nulūžusios šakos su amalais

J. Kolaržikas teigė, kad paprastojo amalo porūšis Viscum album subsp. album apninka ne visas medžių ir krūmų rūšis, nes kai kurie augalai turi savigynos sistemas, kurių mechanizmai dar nėra gerai ištyrinėti. Paprastojo amalo „mėgstamiausi“ medžiai šeimininkai yra liepos, kanadinės tuopos, baltosios tuopos, gluosniai, blindės, klevai, obelys, paprastieji šermukšniai, juodavaisės aronijos, baltažiedės robinijos, gudobelės bei juodieji riešutmedžiai.

Kontrolės būdai - genėjimas ir purškimas

Pasak čekų eksperto, kaip kontroliuoti amalų gausumą ant medžio šeimininko, labai priklauso nuo to, kokiai gyvybingumo kategorijai bei kokiai amalų gausumo kategorijai priskirtas medis.

Valomasis genėjimas yra brangi priemonė, kuri gali būti panaudota vieną kartą (nes prarandama ir medžio šeimininko lajos dalis), tačiau efektas matomas iš karto.

Jeigu ant medžio buvo įsikūrę dar nedaug jaunų amalų, šis metodas yra efektyvus. Jeigu amalų buvo daug ir jie brandūs, jau kitais metais iš haustorijų ataugs nauji jų ūgliai, tačiau antrą kartą genėti bus galima po ilgo laikotarpio. Mat medis šeimininkas, netekęs dalies savo lajos, jau bus susilpnintas. Todėl šis metodas gali būti taikomas tik pakankamai aukštos gyvybingumo kategorijos medžiams.

Purškimas cheminiais preparatais rekomenduojamas tada, kai medis šeimininkas yra 3–4 gyvybingumo kategorijos ir amalų ant jo nėra gausu, arba medis yra 1–2 gyvybingumo kategorijos ir amalų yra daug. Cheminio apdorojimo sąnaudos palyginti didelės, bet ne didesnės negu genėjimo. Tiek genint, tiek purškiant didelius medžius, dažniausiai reikalingas autobokštelis.

Parinkus tinkamą purškimo laiką (kada medis šeimininkas yra ramybės būsenoje), medžiui cheminis preparatas nedaro neigiamos įtakos. Čekijoje purškimui naudojamas preparatas Cerone 480 SL, kurio veiklioji medžiaga yra etefonas. Jis skirtas tik profesionaliam naudojimui! Šis preparatas Lietuvoje įregistruotas žemdirbystės reikmėms, todėl pirmiausia reikėtų atlikti teisinio legalizavimo procedūras, kad būtų leista jį naudoti medžių purškimui nuo amalų.

Purškiama, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia 10 oC ir tokia išsilaiko apie 14 dienų. Purškimo dieną bei 2-3 dienas po to turi nelyti (rūkai, šalnos gali taip pat sumažinti preparato poveikį). Vėjuotą dieną purkšti nerekomenduojama.

Rezultatai išryškėja po purškimo praėjus porai savaičių – nupurkštų medžių pomedžiuose būna prikritę amalų lapų ir smulkių ūglių.

Bandomasis amalų purškimas

Seminaro reziumė būtų toks: paprastųjų amalų naikinti gamtoje jokiais būdais niekas nerekomenduoja, tačiau reikia ieškoti būdų, kaip kartais galima būtų apsaugoti tam tikrus pavienius vertingus medžius nuo amalų nekenkiant aplinkai bei pačiam medžiui šeimininkui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai