Kaunas/Vilnius. Gyvulininkystės vaidmuo Europos Sąjungos žemės ūkyje tik stiprės - tai konstatavo Europos ir JAV žemės ūkio lyderiai, susirinkę į parodoje „Agrobalt 2014" vykusią ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos pristatytą konferenciją - apskritojo stalo diskusiją.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) surengtoje konferencijoje- apskrito stalo diskusijoje „Gyvulininkystės vieta pasaulio ekonomikoje" patirtimi ir įžvalgomis dalijosi žemės ūkį kuruojantys politikai iš septynių šalių, ES ir JAV pareigūnai ir mokslininkai. Konferencijos dalyviai aptarė, kaip geriau išnaudoti gyvulininkystės sektoriaus potencialą, supažindino su gyvulininkystės rodikliais Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Baltarusijoje ir JAV.

Bus skatinami gyvulininkystės ūkiai

„Pastaruosius keletą metų gyvulininkystė šalies žemės ūkyje buvo likusi tarsi šešėlyje ir daugiau orientuojamasi į grūdų auginimą bei eksportą. Dėl to Lietuvoje mažėjo ir gyvulių, ir jų augintojų. Tačiau pasaulinė patirtis rodo, kad gyvulininkystė turi milžinišką potencialą, kurį efektyviai išnaudojus galima pasiekti puikių ekonominių rezultatų. Tad būtina stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystę, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinančią pajamas, o vartotojams - geros kokybės produktus", - pažymėjo žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamente šiuo metu baigiama rengti bendrosios žemės ūkio politikos reforma, nutiesianti kelius kaimo plėtrai ir atversianti geresnes galimybes vystytis veislinės gyvulininkystės sektoriui 2014 - 2020 metais. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Mihailas Dumitru renginyje teigė, kad svarbiausiais kaimo plėtros politikos ramsčiais bus efektyvus Europos Sąjungos fondų koordinavimas, strateginių nacionalinio lygmens programų kūrimas ir kaimo plėtros priemonės.

M. Dumitru išvardijo naujojo finansinės paramos laikotarpio priemones, numatytas taikyti siekiant atkurti gyvulininkystės sektoriaus potencialą. Tai - piniginė parama ūkininkams įsigyjant gyvulius per Kaimo plėtros programą, kompensuojant dėl ekologinių nelaimių ar kitų svarbių priežasčių prarastas pajamas, taip pat mokymai, įgūdžių tobulinimas: konsultacinės paslaugos ūkiams, konsultantų kvalifikacijos kėlimas, gyvulių augintojų vizitai vienų pas kitus. Ne mažiau svarbu yra jaunųjų ūkininkų skatinimas - pastarieji, parengę gerus verslo planus, gali tikėtos solidžios paramos įsigyti žemei, technikai bei gyvuliams.

Lietuvos žemės ūkio ministras V. Jukna priminė, jog gyvulininkystei skiriama daug dėmesio. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos finansiniu laikotarpiu gyvulininkystės sektorius buvo priskirtas pirmajam prioritetiniam sektoriui, skiriant Europos Sąjungos finansinę paramą. Šiuo programiniu laikotarpiu gyvulininkystės veiklą vykdantiems subjektams skirta 498,5 mln. Lt paramos lėšų, paremti 2 578 pareiškėjų projektai.

Gyvulininkystės sektoriui, kaip svarbiai žemės ūkio sričiai, naujuoju 2014-2020 m. programiniu laikotarpiu skiriant Europos Sąjungos finansinę paramą numatyta taikyti didžiausią galimą, net iki 50 proc., paramos intensyvumą (augalininkystei - iki 30 proc.).

Nacionalinėje plėtros programoje numatyta remti šalies gyvulininkystę ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos, ir šalies biudžeto lėšomis: daugės gyvulių, bus skatinamas mėsos perdirbimas, o tam parengtos ir jau įgyvendinamos susietos su gamyba schemos 2014 metams. Taip pat neatidėliotinai rengiamos naujos susietos su gamyba paramos schemos ateinančiam trijų metų laikotarpiui.

Ligų prevencija atsieina pigiau nei gydymas

Konkrečių žingsnių vystant gyvulininkystės sektorių bus imamasi ir gyvūnų gerovės srityje. Konferencijoje pranešimą skaitęs Europos Komisijos sveikatos ir vartotojų reikalų direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Ladislav Miko akcentavo, kad ES gyvūnų gerovės politikoje vyksta pokyčiai: tobulinama jau esama įstatyminė bazė, dalis reikalavimų paprastinama, atsisakyta nereikalingų nuostatų ir pan. Visa tai daroma, siekiant sumažinti biurokratiją, administravimo išlaidas. Be to, norima pasiekti, jog ES šalys narės turėtų daugiau galimybių į krizines situacijas reaguoti iš karto, nelaukiant ES įsikišimo.

Žemės ūkio lyderiai sutarė, kad gyvulininkystės sektoriaus ekonominiai nuostoliai bus mažesni, skiriant didesnį dėmesį gyvūnų ligų prevencijai, o ne kovai su jomis. Konstatuota, kad kova su ligų pasekmėmis kainuoja gerokai brangiau nei prevencinės priemonės.

Taip pat buvo pažymėta, kad būtina kelti gyvulininkystės produkcijos kokybę. Saksonijos Žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos Žemės ūkio, genetinės inžinerijos, profesinio mokymo ir veterinarijos departamento direktorius Hansas Jurgenas Štulcas teigė, kad siekiant patenkinti augančius vartotojų poreikius, plėtojant ekonomiškai gyvybingą, gamtinius išteklius tausojantį gyvulininkystės sektorių, vertėtų gerinti pašarų kokybę, o būtent - daugiau naudoti vietinius, o ne importuojamus genetiškai modifikuotus pašarus, taikyti tvarios gamybos principus, užuot paprasčiausiai didinant dirbamos žemės plotus.

Tam pritarė ir konferencijoje dalyvavęs Tarptautinio Amerikos mėsos instituto viceprezidentas Williamas W.Westmanas, pažymėjęs, kad JAV yra erdvės jautienos importui, tačiau tokia mėsa turi atitikti daugybę griežtų reikalavimų, o ypač patraukli amerikiečiams yra ekologiška produkcija. Būtent tokiai produkcijai, kaip pažymėjo skirtingų šalių žemės ūkio lyderiai, prioritetą skiria ir ukrainiečiai, gruzinai, estai.

Konferencijoje sutarta, kad svarbiausios gyvulininkystės plėtros kryptys turi būti kooperacijos skatinimas, smulkių ir vidutinių ūkių stiprinimas, ekologinė gamyba, gyvulių produktyvumo, produkcijos kokybės gerinimas, veislininkystės sistemos, pašarų bazės, šėrimo tobulinimas.