Basf 22 07 19 + Dimedium 22 09 01 Dimedium 22 09 01 + Adama 22 09 05
Agropolitika
Žemdirbiai ieško atsakymų, kaip reikės taikyti žaliojo kurso reikalavimus

Kupiškis. Artėja 2023-ieji, kai reikės pradėti dirbti pagal naują Strateginį planą. Žemdirbiai teigia susiduriantys su nežinomybe, kaip teks įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso reikalavimus.

Todėl į Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko Zigmo Aleksandravičiaus organizuotą susitikimą su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku susirinko daug žemdirbių. Renginys vyko Kupiškio r., Aleksandravičių šeimos poilsio sodyboje.

Susitikime su žemdirbiais taip pat dalyvavo ir į jų klausimus atsakinėjo žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

Bioversija 22 08 31

Kaip teigė ūkininkų atstovai, pokalbis su ŽŪM vadovybe rengiamas dėl to, kad būtų išsiaiškinti aktualūs klausimai, išdiskutuoti sprendimų variantai dėl Strateginio plano ir nereikėtų pasekti olandų pavyzdžiu – išvažiuoti su traktoriais į gatves protestuoti.

Susitikimą su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku (centre) vedė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmas Aleksandravičius

Susitikime žemdirbių atstovai klausė apie įvairius dalykus: pradedant tiesioginių išmokų suvienodinimo su senosiomis ES narėmis problema, baigiant pievų plotais ar parama už pieninius bulius, kooperacijos skatinimu. Į kai kuriuos klausimus ŽŪM vadovai pateikė konkretesnių atsakymų, o kiti liko tolesnių diskusijų objektu.

Į susitikimą su žemės ūkio ministru susirinko didelis žemdirbių būrys

Trūksta pinigų ir nėra aiškumo

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad apie žaliąjį kursą pradėta kalbėti nuo 2019 metų. Tuomet sakyta, kad prie pokyčių prisidės visi, žadėta ūkių nepalikti vienų persitvarkymo kelyje, žemdirbiai nebuvo nusiteikę prieš. Tačiau bėda – pinigai, o dabar, laukdami kitų metų, ūkininkai nežino jokių taisyklių, bet atsiranda daug papildomų reikalavimų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad daugumai ūkininkų dar sudėtinga suprasti, kokių reikalavimų jie privalės nuo kitų metų laikytis

Kaip sakė Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas, pokyčiai prisitaikant prie žaliojo kurso turi vykti taip, kad nebūtų skriaudžiami žemdirbiai, tai ypač gali atsiliepti ūkininkams, turintiems iki 50 ha, nes tai yra jautriausia žemdirbių grupė – jiems dėl investicijų stygiaus prisitaikyti bus sudėtingiausia.

Apie išmokų suvienodinimą ir jų dydžius kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad jau senokai parašyta ir Briuseliui išsiųsta peticija, ten ir važiuota, bet niekas nepasikeitė. Pasak jo, pinigų nepadaugėjo, tiesiog „iš pirmo voko dalis jų perkelta į antrą voką“.

„ES žemdirbiai vidutiniškai gauna 250 Eur/ha išmokų, o lietuviai – apie 190 Eur/ha. Skirtumas – 60 eurų. Per Lietuvos deklaruojamus 3 mln. ha žemės netenkame 180 milijonų eurų“, – skaičiavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas

Radviliškio r. ūkininkų lyderis Ignas Hofmanas irgi pratęsė šią temą: „Matau žaliąjį kursą kaip didelę grėsmę. Pavyzdžiui, vien tik tai, kad 4 proc. žemės reikės išimti iš gamybos, jau gerokai sumažins ūkio pajamas. Ekoschemos dabar apverstos aukštyn kojomis: kaip gali ekologinis ūkis tapti dar ekologiškesnis?“

Jo nuomone, gali kilti tokia situacija, kad ūkis gaus tik bazinę išmoką, kuri bus vos 57 Eur/ha.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis iškėlė kofinansavimo klausimą – kodėl mažai prie rėmimo prisideda mūsų valstybė?

ŽŪM sudarytos Rizikų valdymo darbo grupės narys, Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas nuogąstavo, kad ketinama mažinti kompensacijų procentą už pasėlių draudimo įmokas. Tai paliestų apie 25 proc. žemdirbių, kurie vienaip ar kitaip draudžia pasėlius.

Proveržis būtų pasiektas pasitelkus skaitmenizaciją

Tiksliosios žemdirbystės technologijas jau keliolika metų savo ūkyje diegiantis Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė teigė, kad naują etapą mato ne tik kaip iššūkius, bet ir kaip galimybes.

„Jeigu sugebėsime teisingai sudėlioti akcentus, turėsime proveržį. Procesai reikalauja greitų sprendimų, bet juos reikia išdiskutuoti“, – sakė jis.

Pasak Š. Šiušės, žaliojo kurso tikslus galima pasiekti žemės ūkiui einant skaitmenizacijos keliu ir nemažinant gamybos, priešingu atveju žemdirbiai ir kaimai nyks.

Ūkininko Šarūno Šiušės nuomone, proveržį galima pasiekti einant skaitmenizacijos keliu

ŽŪM atstovai patikino, kad yra galimybių gauti paramos lėšų dėl tiksliojo trešimo dirvožemių planų parengimo, galbūt ir RRF fondo.

Pesticidų mažinimas ir išnuodytos bitės

Atsakinėdamas į įvairius žemdirbių iškeltus klausimus, žemės ūkio ministras teigė, kad Europos Komisija nepatvirtina Lietuvos programos dėl to, jog mūsų ambicijos per mažos siekiant žaliojo kurso tikslų.

Pasak K. Navicko, yra keli dalykai, dėl kurių su Briuseliu nesutariama, pavyzdžiui, referenciniai pievų dydžiai.

Lietuvos ūkininkai itin bijo, kaip reikės apsaugoti pasėlius, jeigu bus iki 50 proc. sumažintas naudojamų pesticidų kiekis, kaip to reikalauja ES žaliasis kursas. Ūkininkai įrodinėja, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis (pavyzdžiui, pietinėmis, vakarinėmis) ES šalimis, chemijos ir taip naudojama mažiau.

K. Navickas patikino, kad telkiamos ES šiaurės šalių sąjungininkės ir bus mėginama kartu kovoti su Briuseliu dėl išlygų pesticidų mažinimo klausimu.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aiškino, kad lėšos, skirtos ES bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, nėra nesibaigiantis krepšys, bet žadėjo papildomų reikalavimų mūsų ūkiams neįvedinėti

Tačiau, kalbant apie pesticidus, ne visi ūkininkai šventieji. Viceministras P. Astrauskas papasakojo atvejį, kai Pakruojo rajone išnuodytas didžiulis bitynas. Ištyrus bites paaiškėjo, kad jose rasta nelegalių veikliųjų medžiagų. Deja, dar nepavyko išsiaiškinti tikrojo kaltininko, toliau vyksta tyrimas.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas atsakinėjo į žemdirbių klausimus dėl išmokų pieniniams buliams, esą jos niekur nedingsta, grįš remiant pienininkystę

Bėda – komunikacijos trūkumas?

Aktyvus Kelmės r. ūkininkas Martynas Puidokas išreiškė svajonę, kad žemdirbiai suprastų savo visuomeninių organizacijų reikšmę, o valdžios institucijos suvoktų, jog ir joms kalbėtis su organizacijomis naudinga, nes tik bendradarbiaujant galima rasti kompromisų ir optimalių sprendimų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, kreipdamasis į K. Navicką sakė: „Ministre, pagrindinė jūsų bėda – komunikacija. Nuo pat pradžių atsiribojote nuo mūsų, žemdirbių. Sakėme paremti tiksliąją žemdirbystę, buvo galima pasinaudoti RRF lėšomis, būtų nušauti du zuikiai vienu metu, bet praradome daug laiko ir pinigų.“

Pasak A. Macijausko, jeigu nuo kitų metų įgyvendinsime tokias ekoschemas, kokios numatytos dabar, tai daugeliui ūkininkų jos gali trenkti kaip perkūnas iš giedro dangaus. LGAA pirmininko nuomone, tokia pesticidų mažinimo direktyva, kokia yra dabar, irgi negalima.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė parodė segtuvą, kuriame įvairūs dokumentai dėl žaliojo kurso reikalavimų. Pasak jos, galbūt tai daugelį gąsdina, bet teks pradėti pamažu viską įgyvendinti

Vis dėlto po dvi valandas trukusių ūkininkų iškeltų klausimų išsakymo ir ŽŪM atstovų pateiktų kai kurių atsakymų susitikimo organizatoriai ir dalyviai išsiskirstė ramesni – apie galimus protestus jau neužsimenama. Reziumuota, kad žemdirbių ir ministerijos dialogas gerėja, nors dar visai neseniai žemės ūkio ministrui inicijuota interpeliacija

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar pavyksta sumažinti išlaidas energijai?
Visos apklausos