Vilnius. Ekstremalių situacijų žemės ūkyje valdymo planas dūla stalčiuose, sako žemės ūkio ministras. Tačiau Giedrius Surplys žada jį netrukus peržiūrėti.     

„Pasirodo, tas planas stalčiuose dūla. Tai išsitrauksime tą planą ir norime rutinizuoti tas sausros situacijas, kad kiekvienais metais tiesiog žinotume, kad pasiekus tam tikrą temperatūros lygį ir kritulių nebuvimą, spaudžiant mygtuką ir įsijungtų automatinis mechanizmas ir nebereikėtų diskutuoti tai, kas akivaizdu – kad ūkininkams reikia padėti“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo ministras.

G. Surplys pripažįsta, kad dabar dalyje Lietuvos fiksuojama klimatinė sausra.

„Nėra ekstremalios padėties, bet turime realią klimatinę sausrą, ūkininkai patiria nuostolius“,  – teigė ministras.   

Konservatorius Kazys Starkevičius pasigedo fondo, iš kurio būtų galima padėti nuo stichijų  nukentėjusiems ūkininkams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis norėtų, kad valstybė kompensuotų 80 proc. palūkanų visiems apyvartinėms lėšoms besiskolinantiems ūkininkams. Dabar kompensacijos mokamos atsižvelgiant į ūkio dydį.

G. Surplys priminė, kad paprašyta savivaldybių sudaryti specialias komisijas, kurios fiksuotų sausros padarytą žalą ūkininkams. Su Nacionaline mokėjimų agentūra susitarta nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams netaikyti sankcijų dėl tiesioginių išmokų ir jeigu nebus pasiekti reikalaujami derliaus rodikliai.

Be to, ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimčių Lietuvai taikymo.

Anot ministro, bankų prašoma „jautriau žiūrėti“ išduodant ūkininkams paskolas, neskirti baudų, jeigu nuo sausros nukentėję žemdirbiai laiku nemoka palūkanų.

Ekstremalią padėtį dėl sausros šią savaitę paskelbė Varėnos valdžia.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu labai sausa išlieka Elektrėnų ir Trakų rajonuose, sausa – Birštono rajone. Sausringos sąlygos susidariusios Jonavos, Kauno, Molėtų ir Vilniaus rajonuose. Pavieniuose Pietryčių Lietuvos rajonuose – nedidelis drėgmės trūkumas.

(Papildyta informacija)

Vyriausybė pritarė siūlymui leisti žemdirbiams patiems steigti rizikos valdymo fondus.

Žemės ūkio ministerija argumentuoja, kad taip bus sudarytos galimybės greičiau reaguoti į klimato sukeltas krizes ir kompensuoti patirtus nuostolius.

Įmokas į fondą įneštų jo dalyviai, tačiau fondas taip pat galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą – iš Lietuvos kaimo plėtros programos jis galėtų gauti iki 70 proc. paramos.

Iš fondo dalyvių lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos kainų svyravimų bei nedraudžiamų įvykių negautas pajamas, kai jos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų pajamų vidurkiu.

Jei Seimas pritars siūlymui, įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo lapkričio. 

BNS inf.