Ūkių skerdyklos labiau domina mėsinių galvijų augintojus
2014-06-09

Vilnius. Supaprastinus reikalavimus mažų skerdyklų įrengimui, ūkininkai iš šios veiklos galėtų gauti papildomų pajamų, o vietos vartotojams būtų tiekiami šviežesni ir platesnio asortimento maisto produktai. Tokia galimybe labiau domisi mėsinių, o ne pieninių galvijų ar kiaulių augintojai, kurių gretos jau visiškai išretėjusios. Seimo Kaimo reikalų komitetas jau ne pirmą kartą svarsto nedidelių skerdyklų plėtros galimybes.

Stabdys veršelių eksportą

„Jeigu kas galvoja, kad supaprastinimas reiškia sanitarinių reikalavimų nesilaikymą, labai klysta. Skerdyklų šeimininkams vis tiek reikės užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugūs produktai, tačiau bus darbą lengvinančių išlygų. Viena  jų galėtų būti neprivalomas veterinarijos gydytojo kabinetas, mažiau atskirų patalpų, laboratorinių tyrimų  ėmimas ne vien skerdimo linijoje," - tam tikras lengvatas vardija parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, tikindamas, kad mažų skerdyklų kūrimas padėtų gyvulių augintojams išplėsti verslą ir neparduoti prieauglio perpardavinėtojams, mušantiems kainą ir užsiimantiems eksportu, nes vietos rinkoje jau seniai  trūksta jautienos, veršienos, o netrukus pritrūks ir kiaulienos.

„Labiausiai tikimės paskatinti įsirengti skerdyklas pieninių galvijų augintojus, kurie veršelius ar buliukus parduoda stambiesiems supirkėjams. Mes tikimės, kad dirbame reikiama linkme. Bent jau šių metų rezultatai atrodo džiuginantys, nes yra šiek tiek padidėjęs bendras galvijų skaičius. Džiugu, kad visi tie, kurie turi pieninių bandų, pradėjo mažiau veršiukų parduoti Izraeliui, o ryžtasi juos auginti, penėti, todėl dabar siekiame, kad naujuoju ES finansavimo periodu už pieninių karvių buliukus būtų skiriamos išmokos. Tai būtų dar viena paskata veršelius auginti, skersti ir parduoti mėsą savai rinkai. Tada atsiras ir mažų skerdyklų poreikis," - sako Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, kritikuodamas mėsinių galvijų augintojus, kad šie priešinasi tokiam išmokų paskirstymui, kuris atrieks nuo jų pyrago dalį.

„Mėsinių galvijų mėsos dauguma mūsų žmonių neišgali nupirkti. Tik pasiturintys gali sau tai leisti," - įsitikinęs B. Pauža.

Masinio skerdimo nesiekia

Arūnas Rutkauskas, Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius, nemano, kad dabartiniai reikalavimai skerdykloms yra pernelyg griežti ar neįgyvendinami, tiesiog ūkininkus stabdo po investicijų pabrangstanti produkcijos savikaina.

„Skerdyklų mūsų ūkiuose vienetai. Masinio dalyko nėra. Priežastis ta, kad mėsos kaina aukšta - 35 ir daugiau litų už kilogramą. Sutikim, ne kiekvienas Lietuvos vartotojas gali tiek mokėt. Yra tam tikras žmonių sluoksnis, kuris moka mėsą paruošti, ja mėgautis, tad  poreikis po truputį auga. Už tai mes ir norime tą poreikį patenkinti, bet neišsiplėsti iki masinio skerdimo," - sako 23 narius vienijančios asociacijos direktorius. 

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacija laikosi nuomonės, kad  pagal supaprastintus reikalavimus įrengtose skerdyklose per dvi savaites būtų paskerdžiama ne daugiau kaip vienas gyvulys ir kad  būtų skerdžiami tik savo ūkyje užauginti gyvuliai, o kitiems ši paslauga nebūtų teikiama.

Pasak A. Rutkausko, didžiausias privalumas turint skerdyklą savo ūkyje yra tai, kad gyvulio nereikia gabenti, sukeliant jam papildomą stresą. 

„Aš pats ūkininkauju, ir man kartais tenka galvijus vežti į skerdyklą. Tai didelis stresas gyvuliui ir papildomas vargas žmogui. Jeigu jau ūkininkas nusiteikęs prekiauti skerdiena, mes už tai, kad tai būtų atliekama savame ūkyje," - sako A. Rutkauskas.

Nenori užsikrauti naštos

Pieno ūkių savininkai kol kas tik šypsosi iš pasiūlymų steigti ūkiuose skerdyklas ir patiems užsiimti buliukų skerdimu. Pagrindinis atsisakymo motyvas - darbo rankų trūkumas. „Kas dirbs toje skerdykloje, užsiims skerdienos pardavimu, kai vos spėjam ūkį apeiti, karves pamelžti. Reikalų būtų krūvos, naudos kažin," - sako Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijoje ūkininkaujantis ir 150 galvijų turintis Giedrius Ališkevičius. Ūkininkas buliukus užaugina ir parduoda gyvulius superkančioms įmonėms, o telyčias pasilieka pamainai. „Kas daugiau moka, tam ir parduodu," - sako ūkininkas.

Telšių rajono Luokės seniūnijoje ūkininkaujantys Andrijauskai laiko 100 galvijų, iš kurių 60 prieauglio, tačiau į naujas investicijas leistųsi tik gerai paskaičiavę, ar verta. „Nusprendus patiems skersti veršius ir realizuoti skerdieną reikėtų naujų investicijų. Reikėtų viską labai gerai paskaičiuoti, rasti, kur realizuoti skerdieną. Gal toks sprendimas ūkyje turėti skerdyklą visgi geriau tinka tiems, kurie turi mėsinius galvijus. Mes parduodame prieauglį „Agrovet" arba „Pajūrio mėsinei", - sako ūkininkė.

Kiaulių skersti nebereiks?

Jautieną, veršieną ir kiaulieną į užsienį eksportuojančios įmonės be vargo ūkininkams gali pasiūlyti didesnę kainą, nei turguose prekiaujantys smulkūs supirkėjai. Šie sako, kad dabar sudėtinga rasti kaimo žmogų, kuris augintų keletą kiaulių ar veršelių.

„Nupirkti lietuvišką kiaulę jau vis sunkiau. Ir veršelių nelabai kas parduoda, renkasi tuos pirkėjus, kurie veža į užsienį, todėl gali mokėti brangiau. Kiek su ūkininkais pakalbam, neapsimoka jiems auginti kiaulių," - dūsauja turguje kalbinti prekeiviai, parduodamų gyvulių ieškantys keliuose rajonuose.

Kad ūkininkai beveik nebeaugina kiaulių, tvirtina ir UAB „Damsa" direktorė Auksė Vaičaitienė. Tautinio paveldo sertifikatą turintiems produktams įmonė naudoja kaimiškai užaugintas kiaules, o jas nupirkti tampa sunkiai įgyvendinama misija. 

„Norint pagaminti tikrą skilandį arba kapotos mėsos dešrą, reikia kaimiškai užaugintų gyvulių. Jeigu žmonės neaugins kiaulių, bus problemų su mūsų gaminiais. Kompleksuose auginamų kiaulių mėsoje paprastai yra daugiau drėgmės, todėl pagaminti tikrą skilandį ne visada išeina. Tiesiog jis neišeina toks, koks turėtų būti pagal autentišką receptūrą. Mes šitame versle sukamės nuo 1991 m., tačiau su tokia problema, kad kiaulės būtų deficitas, iki šiol nebuvome susidūrę. O dabar, kad kaime iš ūkininko galėtum nusipirkti 10-15 kiaulių, jau retai pasitaiko. Supirkinėjame po vieną, dvi, tris kiaules, ne daugiau," - sako įmonės direktorė, apgailestaudama dėl tokios verslui nepalankios situacijos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai