Ūkininkų sąjunga siūlo neparduoti žemės bendrovėms ir įmonėms
2014-02-12

Kaunas. Lietuvos ūkininkų sąjunga mano, kad apsirūpinimo žemės ūkio paskirties žeme klausimas išsispręstų uždraudus pirkti žemę juridiniams asmenims, vadinasi, jokių kitų saugiklių nereikės. Todėl ūkininkai pasisako už Konstitucijos 47 straipsnio nuostatos grąžinimą, kuri skelbė, jog žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Taip būtų užkirstas kelias ir žemės pardavimui užsieniečiams.

Tokios išvados ūkininkai priėjo po diskusijų apie teisinius saugiklius, kurie galėtų padėti apsaugoti žemę nuo spekuliacijų ir pardavimo užsieniečiams.

Žemės ūkio ministerijos Žemės išteklių departamento Teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė antradienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos Prezidiumo posėdyje pristatė ministerijos siūlymus dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekto.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Ministerija siūlo keletą esminių pakeitimų, kurie galėtų padėti užkirsti kelią spekuliacijoms žeme. Jie susiję su reikalavimais žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams - tai ne mažiau kaip 3 metų ūkininkavimo patirtis, žemės ūkio srities išsilavinimas, o juridiniams asmenims - reikalavimas, kad ne mažiau kaip 50 proc. pajamų būtų iš žemės ūkio veiklos bei šių pajamų minimalaus dydžio nustatymas, kad neatsitiktų taip, jog tik vieną kiaulę per metus realizavusi įmonė nesumotų deklaruoti, kad visos jos pajamos yra iš žemės ūkio.

Ministerija taip pat siūlo galimybę žemdirbių organizacijoms ir savivaldybėms dalyvauti žemės pirkimo-pardavimo procesuose, išduodant leidimus žemei pirkti, patvirtinant pirkėjo tinkamumą ir pan.

Diskutuodami apie ministerijos siūlomus variantus, ūkininkai teikė ir papildomų idėjų, prisiminę, pavyzdžiui, įpareigojimą žemės pirkėjui ne mažiau kaip 10 metų žemę dirbti jos neperleidžiant kitiems asmenims.

Diskusijų metu buvo pastebėta, kad kuo daugiau siūloma saugiklių, tuo daugiau painiavos ir neaiškumų. Jei vieniems ūkininkams pasiūlymai tinka, tai kitiems jie atrodo diskriminaciniai, pavyzdžiui, reikalavimas turėti 3 metų patirtį užkirstų kelią jaunam ūkininkui plėstis, nes šiemet įkūręs ūkį, teisę pirkti žemę jis įgytų tik 2017-aisiais.

Ilgi ginčai sukosi apie tai, kad nė vieni iš siūlomų saugiklių neužkirs kelio žemės judėjimui paskui akcinį kapitalą, nes akcijų pardavimas-pirkimas vyksta laisvai, o žemė „keliauja" paskui akcijas naujam jų savininkui. Akcijų sandoriai nebūtinai vyksta Lietuvoje ir nebūtinai tarp Lietuvos piliečių, todėl ne visada įmanoma sužinoti, kieno nuosavybėn ir kokios šalies kapitalui perėjo žemė.

Antra blogybė, kurią ūkininkai jau patyrė, yra tai, kad šiuo metu jau įsigalioję kai kurie saugikliai atsisuko prieš juos pačius ir tapo kliūtimi įsigyti žemę.

„Prisiūlėmė patys įvairių saugiklių ir užlipome ant grėblio", - apibendrino diskusijas Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Balsavimo metu buvo nutarta, kad visas problemas išspręstų vienas vienintelis saugiklis - draudimas pirkti žemę juridiniams asmenims, o kad jį galima būtų taikyti, reikia grąžinti buvusią Konstitucijos 47 straipsnio nuostata, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams, o ne įmonėms ar užsienio asmenims.

Ūkininkai supranta, kad šis jų sprendimas gali sukelti neigiamų emocijų žemės ūkio bendrovių gretose, tačiau, anot vieno iš Prezidiumo narių, žemės ūkio bendrovėms tai irgi gali būti naudinga, nes daug bendrovių realiai priklauso fiziniams asmenims.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai