Vilnius. Po ilgų derinimų ir konstruktyvių diskusijų suderinti ir bendru aplinkos bei žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai.

Vienas svarbiausių pakeitimų – peržiūrėti ir patikslinti tręšimo planų rengimo reikalavimai. Jie siejami su faktiniu tręšimo intensyvumu, o ne su ūkio dydžiu.

Būtent dėl šio reikalavimo Telšių r. ūkininkai gegužės viduryje buvo pasirengę Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms pristatyti tręšimo planus gyvai. Vis dėlto traktorius sustabdė likus vos 10 km iki Vilniaus, kai paskutinę akimirką buvo pasiektas susitarimas, kad tręšiantiems tik mėšlu ar srutomis tręšimo plano nereikėtų, jei laukui naudojama tręšimo norma būtų iki 170 kg N/ha.

Kaip teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime, tręšimo planas bus privalomas tais atvejais, kai tame pačiame lauke naudojama didžiausia leidžiama mėšlo ar srutų azoto norma ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis. Toks reguliavimas leis tiksliau planuoti į dirvą patenkantį azoto kiekį, efektyviau valdyti maisto medžiagas ir kartu sumažins perteklinius administracinius įpareigojimus ūkiams.

Taip pat aiškiai reglamentuota galimybė prireikus tikslinti tręšimo planą.

Aprašo pakeitimais taip pat tikslinamos tręšimo sąlygos pavasario laikotarpiu nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. Numatoma galimybė tręšti ir ariamąją žemę, padengtą ražienomis.

Šie pakeitimai geriau atitinka praktinius ūkininkavimo poreikius ir leidžia lanksčiau reaguoti į meteorologines sąlygas. Kartu išlieka pagrindiniai aplinkosauginiai reikalavimai: azoto naudojimo ribojimai, apsaugos atstumai iki vandens telkinių bei kitos priemonės, skirtos maisto medžiagų nuostoliams ir neigiamam poveikiui aplinkai mažinti.

Aiškiau apibrėžiami laukai, kuriems taikomas mėšlo ir srutų įterpimo reikalavimas, papildomai išskiriant ražienomis nepadengtą ariamąją žemę.

Atsisakoma mėšlo ir srutų įterpimą sieti tik su arimu ar kultivavimu, todėl suteikiama daugiau lankstumo pasirenkant įterpimo technologijas.

Mėšlo ir srutų naudojimo žurnalas turės būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus.

Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ar srutomis iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, galės duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas teikti ne tik per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), bet ir pildydami žurnalą popierine arba elektronine forma.

Pakeitimais atsisakoma aprašo 3 priede nustatytų maksimalių azoto normų atskiriems augalams. Didesnis dėmesys skiriamas individualiam tręšimo planavimui, atsižvelgiant į planuojamą derlių, dirvožemio savybes ir augalų maisto medžiagų poreikį.

Žemės ūkio veiklos subjektams rekomenduojama tręšimą planuoti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše
nustatytomis normomis, kartu laikantis galiojančių aplinkosauginių azoto naudojimo apribojimų.

Rengiant pakeitimus, teigiama ŽŪM pranešime, buvo įvertintos socialinių partnerių, ūkininkų organizacijų ir institucijų pateiktos pastabos bei pasiūlymai. Bendromis pastangomis pavyko parengti subalansuotus pakeitimus, padedančius suderinti žemės ūkio sektoriaus poreikius ir aplinkosaugos tikslus.