Tiesioginėms išmokoms siūlomos 150 tūkst. eurų lubos (papildyta)
2021-05-12
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Seimo narių grupė siūlo riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos. Jei Europos Komisija pritars, ribojimai būtų aktualūs maždaug 2 tūkst. hektarų valdančių ūkių savininkams. 

Tokia išmokų riba sutaupytų apie 10 mln. eurų – šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių ir vidutinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.  

Vienas pataisų iniciatorių, Kaimo reikalų komitete dirbantis konservatorius  Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad lubos būtų taikomos tik išmokoms už žemę – dabar ši išmoka siekia 75 eurus už ha. 

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Negalime riboti kitų, papildomų išmokų, pavyzdžiui, jaunojo ūkininko, mokamų už aplinkos priemones, tarkime, pelkių, gyvūnų, augalų išsaugojimą“, – BNS teigė jis. 

A. Vyšniauskas pabrėžė, kad lubos galėtų būti pritaikytos maždaug dviem dešimtims stambių įmonių ir ūkininkų, pavyzdžiui, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomam „Agrokoncernui“, bendrovėms „Auga“, „Linas Agro“, „Šiaurės vilkas“, „Litagra“.  

„Pagrindinė problema, kurią matome Lietuvos žemės ūkio ir kaimo politikoje, auganti socialinė nelygybė, ir ji atsiranda todėl, kad turime daug labai stambių ūkininkų, koncernų, žemės ūkio bendrovių, labai stipriai augančių būtent naudojant tiesiogines išmokas. Tuo tarpu mažesniems – ekologiniams, šeimos ūkiams, jauniesiems ūkininkams tų pinigėlių pamažu pradeda stigti“, – BNS kalbėjo parlamentaras. 

„Manome, kad uždėjus lubas ties 150 tūkst. eurų, o (sutaupyti – BNS) pinigai, apie 10 mln. eurų, galėtų būti perskirstyti smulkesniems ūkininkams“, – pridūrė A. Vyšniauskas. 

Jis skaičiuoja, kad tokios sumos „užtektų padėti iki poros tūkstančių smulkesnių ir vidurinių ūkių“. Tačiau jis neatmeta, kad prasidėjus diskusijai dėl išmokų lubų, „gali susidėlioti ir kitas modelis“. 

„Kai projektas bus pateiktas, dar turėsime didelę ir plačią diskusiją, kaip jis turi atrodyti. Europoje yra kitų šalių, kurios taiko lubas, yra kurios papildomai išmokas apmokestina nuo tam tikros sumos“, – teigė parlamentaras.  

Be kita ko, jis mano, kad į lubas neturėtų būti įskaičiuojamas darbo užmokestis.

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlo visų pirma apgalvoti lubų įteisinimo pasekmes ir įspėja, kad tokiais ribojimais bus suduotas smūgis dideliems ekologiniams ūkiams.

„Šaukėm: didinkime ekologinių ūkių plotus. O dabar pasakome: turite daug, gausite mažiau. Jeigu būtų trys įmonės, tada galima riboti, bet pas mus nėra tokio grandioziškumo (...)  Visi nori į Karbauskį pataikyti, bet pataikys į kitus“, – svarstė V. Ąžuolas. 

V. Ąžuolas skeptiškai vertina ir naudą, kurią duotų lubos: „Ji nebūtų drastiška, keli milijonai“. Be kita ko, jis mano, kad didieji ūkininkai išskaidytų žemės plotus – skaidytis negalės tik ekologiniai ar kiti ūkiai, kurie už ES paramą yra įsipareigoję nekeisti veiklos, pasėlių plotų, kitaip jiems grės sankcijos.

„Europa liepia kelerius metus išlaikyti plotus, o Lietuva sako: na ir kas, kad įsipareigojai, bet išmokų negausi. Didieji beveik visi turi visokių įsipareigojimų Europai, skirtingai negu mažiukai“, – BNS kalbėjo V. Ąžuolas. 

Pristabdys ūkių stambėjimą 

Liberalas Eugenijus Gentvilas, kelerius metus dirbęs Kaimo reikalų komitete, mano, kad tiesioginių išmokų riba leistų pristabdyti didelių ūkių stambėjimą. 

„Ūkiai Lietuvoje labai stambėja. Tai iš vienos pusės gerai, nes tampa konkurencingesni ekonomine prasme, bet kaimui tai atsiliepia labai prastai. Kaimą Lietuvoje įsivaizduoju gyvybingą tada, kai yra daug smulkesnių ūkelių, o dabar formuojasi taip, kad yra kelis stiprūs ūkiai, o visi gyventojai tampa samdiniais. Mes turime galvoti ne tik apie konkurencingą žemės ūkį, bet ir apie gyvybingą kaimą“, – BNS tvirtino E.Gentvilas. 

Jo teigimu, dėl lubų „šaršalą kels“ keli procentai stambių žemvaldžių, o naudos iš to gaus kur kas daugiau smulkiųjų.   

Lubų įvedimą sveikinantis buvęs žemės ūkio ministras „darbietis“ Vigilijus Jukna įsitikinęs, kad visas detales visų pirma reikia aptarti su žemės ūkio sektoriaus atstovais.

„Tai turėtų būti daroma tariantis su žemdirbių bendruomene, reikia platesnių diskusijų. Gavus visų nuomones, galima rasti kompromisinį variantą ir tada politikai, prisiimdami atsakomybę ir valią, priimtų sprendimus. Pats blogiausias atvejis, kai nuleidžia politikai“, – kalbėjo V. Jukna. 

Tokias lubas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme konservatoriai bandė įteisinti 2018 metais, tačiau tada „valstiečiai“ neleido jų Seimui net pristatyti.  

Vis dėlto 2019 metais laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys savo nutarimu buvo įvedęs 150 tūkst. eurų tiesioginių išmokų lubas, tačiau jį pakeitęs Andrius Palionis po metų jas panaikino.

G. Surplio įvestos lubos stambiesiems negaliojo dėl įvairių išimčių – jos nebuvo taikomos susietiems asmenims, todėl įmonės galėjo skaidytis, iš išmokų, viršijančių 150 tūkst. eurų, buvo leidžiama išskaičiuoti atlyginimus ir mokesčius.

Dabar siūloma šiuos saugiklius įtraukti. 

Efektą lems pasirinkti kriterijai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad lubų efektą lems, kokie susijusių žemės ūkio įmonių ar ūkininkų kriterijai bus taikomi. 

„Labai priklauso nuo įvairių kriterijų ir kaip tuos kriterijus, ypač dėl susietumo (žemdirbių ar ūkių –  BNS) taikysime. Yra situacijų, kai ūkiai toje pačioje kadastrinėje vietovėje suskaidyti dirbtinai ir yra ūkiai, kurie yra nutolę, nors sąsajos yra šeimos giminystės“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė ministras. 

„Ateis įstatymas į Vyriausybę, išsidiskutuosime šiuos kriterijus su socialiniais partneriais“, – pridūrė K. Navickas. Be kita ko, jis pranešė, kad siūloma nebemokėti išmokų turintiems 250 ha ar daugiau, tačiau ši riba gali būti ir 500 ha.   

Buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis mano, kad nustačius 150 tūkst. eurų lubas, jų efektas bus tik 2-3 mln. eurų.

Jei Seimas įstatymo pataisas priims, jos įsigaliotų nuo 2022 metų, o didžiausios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“, „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų per metus. 

Portalo 15min. lt skaičiavimais, „Agrokoncernas“ galėtų netekti 2,3 mln. eurų tiesioginių išmokų, „Auga Group“ – apie 2,5 mln. eurų (2019 metais ji gavo 5,4 mln. eurų tiesioginių išmokų), „Linas Agro Group“ – apie milijoną eurų.

ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms. 

Prezidentūra tada siūlė maksimalią 60 tūkst. eurų išmoką – esą tokia riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Tiesioginės išmokos mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.  

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai