Teisingai paskirstyti būsimą paramą nebus lengva
2013-03-27

Vilnius. Lietuvos pareigūnai rengia įvairius būsimos europinės paramos skirstymo variantus, kadangi dar nėra žinomas galutinis Europos Komisijos sprendimas. Lėšų panaudojimas turi atitikti valstybės prioritetus, o pati pagalba - lengviau prieinama žemdirbiams ir verslininkams. Rengiant planus mokomasi iš dabartinių klaidų.

Baigiantis 2007-2013 metų finansiniam periodui, populiariausioms mūsų šalyje išlieka „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo", „Žemės ūkio valdų modernizavimo" ir „Miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo" priemonės. Tikimasi, kad jaunieji ūkininkai finansiškai bus remiami ir ateityje. Visų dvidešimt septynių Europos Sąjungos šalių atstovai, susitikę Briuselyje, tvirtina, kad jaunuosius ūkininkus reikėtų remti labiau.

„Europos Parlamentas dar nepatvirtino biudžeto, vyksta diskusijos ir svarstymai. Jei anksčiau buvo kalbama, kad 2014-2020 metais jaunieji ūkininkai gaus iki 40 tūkstančių eurų paramą, dabar jau minima 70 tūkstančių eurų suma. Tačiau visa tai - dar tik projektas", - „Mano ūkiui“ sakė žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė.

Neaišku, ką Europos Komisija nuspęs remti mažiau, o kam numatys tokį pat paramos lygį kaip šiuo metu. Žemės ūkio ministerijos specialistai rengiasi įvairiems variantams, sprendžia, kaip planuoti nacionalinį biudžetą.

Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" patvirtinta 100 proc. skirtų lėšų (išmokėta 99 proc.), „Žemės ūkio valdų modernizavimui" patvirtinta 103 proc. skirtų lėšų (išmokėta 93 proc.), o „Miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo" priemonei patvirtinta 99 proc. skirtų lėšų (išmokėta 74 proc.).

Statistiniai duomenys rodo, kad pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose" patvirtinta vos 8 proc. skirtų lėšų, tiek pat išmokėta. Pasak NMA direktoriaus Sauliaus Silicko, mažą šios priemonės paramos panaudojimo intensyvumą galėjo nulemti tai, jog pradėta įgyvendinti vėliau negu kitos.

Nepopuliari ir priemonė „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas", kurios parama naudojasi Vietos veiklos grupės. Pagal šią priemonę patvirtinta 11 proc. skirtų lėšų, išmokėta 5 proc. Būtent pagal šias priemones ir liko daugiausia nepanaudotų lėšų.

Lėšų perskirstymas tarp priemonių vyksta nuolat, tad tikslių duomenų, kiek kada perskirstyta, NMA teigia neturinti. Priežastys, kodėl paramos lėšomis naudojamasi taip netolygiai, pasak NMA direktoriaus, paprastos - vienos priemonės daugiau, kitos mažiau populiarios, vienus projektus įgyvendinti paprasčiau, kitus - sudėtingiau.

Pavyzdžiui, pagal krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas" priemones paramą norintys gauti pareiškėjai įvardija, jog dažnai susiduria su lėšų trūkumu ir sunkumais gaunant reikalingas paskolas.

NMA teigia, kad paramos gavėjai pagal KPP priemones sėkmingai įsisavina jiems skirtas paramos lėšas. Šių metų kovo viduryje iš skirtų beveik 7,9 mlrd. Lt jau išmokėta beveik 5,47 mlrd. Lt, o tai sudaro 69 proc. programai įgyvendinti skirtos sumos. Visos KPP lėšos paramos gavėjams turi būti išmokėtos iki 2015 m. pabaigos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai