Svarbiau apriboti ūkio dydį ar stabdyti spekuliacijas žeme?
2013-10-08

Kaunas.  Žemės ūkio rūmų prezidiumo (ŽŪR) posėdyje penktadienį diskutuota dėl maksimalaus nuosavybės teise įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio pagrįstumo ir dėl Kaimo plėtros programos 2014-2020 m. paramos priemonių ir finansinės perspektyvos. Posėdžio pabaigoje aptarti kiti aktualūs klausimai.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas nustato, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 300 ha, o bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas - ne didesnis kaip 500 ha.

Lietuvoje yra apie 3 mln. ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių deklaruojama apie 2,8 mln. ha. Deklaruojančių asmenų yra apie 150 tūkst., iš jų keli šimtai deklaruoja didesnius kaip 500 ha plotus. Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus, tarp šių stambiųjų žemvaldžių yra vos keletas fizinių asmenų, o dalis juridinių asmenų didelius žemės plotus valdo drauge su susijusiais asmenimis.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Nors maksimalaus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto dydis įtvirtintas įstatyme, Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, svarstant įstatymo pakeitimo projektą, šis klausimas iškilo naujai. Norint numatyti didesnio dydžio maksimalų nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą reikia argumentų ir pagrįstumo.

ŽŪR prezidiumo diskusijose girdėjosi įvairių nuomonių dėl maksimalaus ploto dydžio: vieni teigė, jog riboti iš viso nereikia, o nuo spekuliacijų žeme galima būtų apsidrausti įvedant kitokius saugiklius, kiti buvo už ribojimus.

Prezidiumo nariai diskutavo, keisti ar nekeisti žemės pirkimo ribojimą

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas siūlė susieti maksimalų įsigyjamos žemės plotą su sąlyginių gyvulių skaičiumi ūkyje, tačiau iš esmės jo neriboti. „Yra įmonių, kurios nori plėsti savo veiklą, joms reikia žemės pašarų gamybai, o ne spekuliacijai. Kai įmonė valdo žemę nuosavybės teise, ji jaučiasi kur kas stabiliau", - teigė A. Baravykas.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, jo vadovaujama organizacija daugiausia vienija stambesniuosius ir vidutinius ūkininkus, jiems nustatyta 500 ha riba yra priimtina. „Penki šimtai hektarų nėra mažai, su tiek žemės galima puikiai išsilaikyti, protingai ūkininkauti, taikyti sėjomainą", - sakė J. Talmantas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, šalyje mažėja ūkių, kurie valdo nuo 150 iki 500 ha, o stambesnių kaip 500 ha ūkių daugėja - tai pavojinga tendencija. „Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga gal net pasisakytų už maksimalaus dydžio sumažinimą, nes reikia stambinti smulkius ūkiu, juos stiprinti. Didinant dėmesį vidutiniam ūkininkui, iš Valstybės  žemės fondo žemė turėtų būti parduodama tik tiems ūkininkams, kurie valdo iki 100 ha ūkius", - siūlė V. Juodsnukis.

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, blogybė yra tai, kad įstatyme nustatyti ribojimai galioja ne visiems: žemės sklypai keliauja iš vienos užsienio kapitalo įmonės į kitą, galų neįmanoma atsekti. Anot S. Daniulio, akcentuoti reikėtų tai, kad žemės ūkio paskirties žemės savininkas privalo savo žemę dirbti, o ne pernuomoti, spekuliuoti žeme.

Skuodo rajono ūkininkas Vidmantas Duonėla kalbėjo apie tai, kad ribojimai varžo iniciatyvą ir galimybę dirbti. „Ūkiai 30-60 ha yra neperspektyvūs. Tik stambūs, pavyzdžiui, 700 ha ūkiai sprendžia kaime socialines problemas. Kodėl norima užkirsti kelią stambiems ūkiams dirbti? Kodėl teigiama, kad šeimos ūkis geras, o kiti ūkiai blogi?", - piktinosi V. Duonėla.

Vilkijos ūkio direktorius Česlovas Tallat-Kelpša atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinis įstatymo tikslas yra ne šiaip riboti žemės įsigyjamos žemės plotą, o užkirsti kelią didelių žemės plotų koncentracijai, kai neturima tikslo jos dirbti. Dabartinė situacija ydinga tuo, kad įstatymas galioja, o priežastys, leidžiančios ir toliau vykti koncentracijai, nėra naikinamos. „Diskusijos apie leistiną maksimalų ploto dydį tik nukreipia dėmesį nuo pagrindinės problemos. Valdžia turi užtikrinti, kad nevyktų spekuliacijos, o dydis šiuo atveju visai nesvarbu", - pabrėžė Č. Tallat-Kelpša.

Diskusijos metu Č. Tallat-Kelpša paprašė pakelti rankas tuos, kurie tiki, kad ribojimai atneš naudos. Tokių neatsirado.

 Posėdyje kalbėta ir apie tai, kad spekuliacijas žeme trukdo kontroliuoti tvarka, pagal kurią juridinių asmenų (šiuo atveju aktualu UAB, kurios valdo žemės plotus) akcijų perėjimas iš vienų rankų į kitas yra nesekamas - tai leidžia vienose rankose faktiškai sutelkti tūkstančius ha žemės. Kaupiamos žinios tik apie tuos akcijų turėtojus, kurie jų valdo daugiau kaip 50 proc. įmonės akcijų, o jei 3 asmenys valdo 10 bendrovių, turėdami po 30 proc. akcijų - šito niekas nekontroliuoja.

Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus manymu, situaciją galima būtų taisyti pasinaudojus Pelno mokesčio mokestine baze, kurioje fiksuojami įmonių akcininkai, turintys bent 10 proc. akcijų.

ŽŪR prezidiumas narių balsų dauguma nusprendė, jog Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas neturėtų būti keičiamas ir išliktų dabar galiojantys ribojimai. O prie įmonių akcijų klausimo nuspręsta grįžti kituose posėdžiuose.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai