Vilnius. Siūloma keisti nedarbo draudimo tvarką, į sistemą įtraukiant ir dirbančiuosius savarankiškai. Jei pokyčiams bus pritarta, tai palies ir ūkininkus, kurie turės mokėti įmokas,  o nutraukus veiklą galės gauti išmokas.

Pasak parlamentiniame Kaimo reikalų komitete trečiadienį planuojamus pokyčius pristačiusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vyresniosios patarėjos Donatos Telišauskaitės-Čekanavičės, taip siekiama didesnių savarankiškai dirbančiųjų socialinių garantijų, numatoma aiškesnė mokėjimų tvarka ir suteikiama nedarbo draudimo apsauga individualią veiklą vykdantiems asmenims. Jei bus priimta, nauja nedarbo draudimo tvarka turėtų įsigalioti nuo 2025 m. sausio.

Savarankiškai dirbančius asmenys, įskaitant ir ūkininkus, siūloma įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Įmoka būtų 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų per mėnesį, teisė į išmoką atsirastų mokant įmokas ne trumpiau kaip 9 mėn. Išmoka būtų 520 Eur/mėn., jei įmokos būtų mokamos nuo MMA (12,1 Eur/mėn.)

Siūloma keisti ir minimalią nedarbo išmoką. Šiuo metu ji mokama 23,75 proc. nuo MMA ir yra 215 Eur, nuo 2025 m. siūloma mokėti 5 BSI – 275 Eur. Dabar nedarbo soc. draudimo stažas per 30 mėn. turi siekti 12 mėn., siūloma jį mažinti iki 9 mėn.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, Lietuva dažnai susilaukia kritikos iš Europos Komisijos, kad šalyje per maža dalis yra įtrauktų į nedarbo draudimą.

Jis išskyrė du svarbiausius pokyčius. Pirma, individualią veiklą vykdantiems asmenims pirma išmoka siūloma avansu: jie dar nebūtų mokėję įmokų, bet jau pirmais metais, kai įsigalios įstatymas, galėtų gauti išmoką.

Antra, atsirastų apribojimas: iš pradžių būtų vieno mėnesio išmoka už vienus metus įmokų. „Taip, tai yra didelis apribojimas lyginant su tuo, ką turi dirbantieji, nes jie gali iš karto gauti maksimaliai, tačiau tai pasirinkome klausydami socialinių partnerių, kurie, ypač ūkininkai, nuogąstavo, kad be apribojimo savarankiškai dirbantys ir  galintys lengvai nutraukti veiklą, eis kasmet atostogauti.

Kad taip nenutiktų mes apribojome, kad bus kas metus vienas mėnuo nedarbo išmokų. Jei žmogus nepasinaudojo šiais metais, kitais metais gautų du ir t.t. kol susikaupia 9 mėn. Tai būtų paskata šitos nedarbo išmokos nepanaudoti kaip atostogų“, – argumentus dėliojo socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Pasak žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus, Žemės ūkio ministerija su tokiam siūlymui nepritarė, svarstydama ar apskritai toks nedarbo draudimas žemdirbiams yra reikalingas. Anot V. Tomkaus, nedaug ūkininkų renkasi kraštutinį variantą: 2021 m. ūkius išregistravo 3 proc. ūkininkų, o 2022 m. – 4 proc. 

Pastabų teisės akto pakeitimams turėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio taryba. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro, jie gavo pastebėjimų, kad dalis ūkininkų – senjorai, tad atsižvelgiant į tai, numatyta galimybė jiems nemokėti nedarbo įmokų.

Vis dėlto su abejonėmis aktualumu jis teigė nesutinkantis, nes esą patys ūkininkais dažnai komunikuoja, kiek yra pasitraukiančių iš žemės ūkio veiklos. „Manome, kad žmonės, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia nutraukti ūkininko veiklą, turėtų gauti apsaugą ir galimybę gauti nedarbo draudimą, kol galės persikvalifikuoti, susirasti kitą darbą ar veiklą“, – sakė V. Šilinskas.

Be visų kitų pokyčių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų bazes. Šiuo metu ūkininkai bei vykdantys individualią veiklą pagal pažymą moka nuo 90 proc. pajamų, kai kurie kiti – nuo 50 proc. Siūloma, kad nuo 2025 m. visi mokėtų nuo 90 proc.

Pasak V. Šilinsko, Ministerija nerado argumentų, kodėl kažkam turėtų būti kitokios įmokos, tad siūloma jas suvienodinti. Anot jo, jei atsirastų argumentų, kodėl kažkuriai grupei turi būti kitas skaičius, būtų galima svarstyti.

Taip pat siūloma nuo 2025 m. visiems dirbantiesiems suvienodinti įmokų lubas. Dabar jos yra 43 VDU (72,5 tūkst. Eur), siūloma jas pakelti iki 60 VDU (101 tūkst. Eur). 

Žemės ūkio viceministras teigė, kad jo Ministerija nepritaria ir šiam siūlymui, nes dažnai ūkininkai veiklą vykdo kartu su partneriu, už kurį irgi mokamos tokios pat VSD ir PSD įmokos, o kasmet augantis VDU sąlygotų ir įmokų augimą.

Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlomiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, siūlydamas pagrindiniam – Biudžeto ir finansų komitetui – juos tobulinti, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio tarybos siūlymus.