Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
Šešėlinę pesticidų rinką siekia pažaboti didesnėmis baudomis

Vilnius. Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje smarkiai didėja baudos už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais. Tačiau svarbu ne tik bausti, bet ir užtikrinti efektyvią rinkos kontrolę.

Remiantis dar šių metų pavasarį LR Seime patvirtintais teisės aktais už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims didėja ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

„Tikimės, kad numatytos griežtesnės sankcijos sumažins žemės ūkyje esančią augalų apsaugos produktų šešėlinę rinką, kuri, EUIPO (European Union Intellectual Property Office) vertinimais, Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir sudaro beveik 18 proc. nuo visos rinkos.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Kasmet mūsų šalyje juodojoje rinkoje įvykdoma sandorių už maždaug 30-40 mln. eurų. Ir tokios nelegalios prekybos problema nėra tik nesumokėti mokesčiai – falsifikatų ar uždraustų apsaugos produktų naudojimas žemės ūkyje reiškia, kad iškyla grėsmė maisto produktų saugumui, jie gali būti užteršti žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis ir padaryti nepataisomą žalą“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

Ji pateikia pavyzdį, kai 2020 m. rudenį FNTT pareigūnai surado kontrabandinių produktų perpakavimo „centrą“ Šiauliuose. Jame rasta ne tik nelegalių produktų, bet ir tuščių pakuočių, gausybė falsifikuotų etikečių kopijų ir birių produktų pakavimo įranga. Tokie neištirtos cheminės sudėties, dažnai gamybos priemaišų ir kitų neleistinų priedų turintys mišiniai yra grėsmė tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai.

Tiesa, anot Z. Varanavičienės, vien baudos nelegalios prekybos nesustabdys – būtina ir efektyvi kontrolė: atsakingos institucijos turėtų kruopščiau analizuoti duomenis, identifikuoti rizikas, atlikti tikrinimus. Svarbus ir naudotojo nusiteikimas rinktis legalias prekes, žinomos cheminės sudėties ir registruotus produktus įsigyti iš legalių prekiautojų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizė rodo, kad juodąją rinką labiausiai lemia trys probleminės sritys – sunkus nelegalių produktų judėjimo atsekamumas, silpna intelektinės nuosavybės apsauga ir egzistuojanti korupcija valdžios institucijose.

Institucijų duomenimis, dauguma nelegalių falsifikatų iš Kinijos į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją, iš kitų ES valstybių arba per Rusiją bei Latviją.

Pasak Z. Varanavičienės, griežtesnės baudos nelegaliam importui ir prekybai buvo reikalingos jau labai seniai: iki šiol uždraustus produktus pardavinėję prekeiviai išsisukdavo su vos 60 eurų bauda. Ši suma – kelis šimtus kartų mažesnė, nei valstybės rinkliava, kurią turi sumokėti legaliai veikiantis verslas norėdamas užregistruoti sertifikuotus, mokslinius tyrimus turinčius augalų apsaugos produktus.

„Esame paskaičiavę, kad iki šiol 267 kartus labiau apsimokėjo būtų nelegaliam, nei registruoti produktą oficialiai. Be to, šis skirtumas dar neįvertina visų naujo produkto sukūrimo, mokslinių tyrimų kaštų, – pasakoja Z. Varanavičienė. – Todėl tikimės, kad didesnis institucijų dėmesys šešėliui ir finansinės grėsmės padės mažinti juodąją rinką.“

Pagal LAAA inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos