Vilnius. Dar vienas žingsnis link to, kad žemės ir maisto ūkis būti pripažintas strateginiu nacionalinio saugumo atžvilgiu – trečiadienį tam pritarė parlamentinis Kaimo reikalų komitetas.

„Šitiek metų kalbėta apie šį klausimą ir pagaliau jis ne tik Vyriausybėje, bet jau ir pasiekęs Seimą, svarstomas (...)

Manau, tą jau seniai turėjome padaryti, o šioje geopolitinėje situacijoje tai dar labiau išryškėjo, yra dar aktualesnis klausimas“, – progresu džiaugėsi žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas atkreipė dėmesį, kad Seime besiskinantys kelią Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimai – tik proceso pradžia.

„Nors iš teisėkūros pusės bus visi įstatymai priimti (...) bet ten nėra priimta, kam taikoma, kokioms įmonėms. Tai būtų kitas žingsnis po šio įstatymo priėmimo, kad iš tikrųjų krizės atveju būtų galima užtikrinti šalies gyventojų apsirūpinimą maistu. Tai čia labai sveikintinas žingsnis, bet jis yra tik pirmas“, – priminė G. Kauzonas.

Jam atsakydamas A. Palionis teigė, kad pirminis projektas buvo gerokai platesnis, įtraukiant baigtinį įmonių sąrašą, energetinių išteklių garantavimą. Vis dėlto diskusijos dėl to gerokai užsitęsė, tad buvo pasirinktas paprastesnis variantas.

„Matome situaciją Ukrainoje, tas karo sąlygas. Kita pusė stengiasi, visą laiką žiūri tuos infrastruktūros objektus, kurie išlaiko šalies gyvybingumą – energetikos, maisto perdirbimo įmonės. Jos yra kaip prioritetinė taikiniai, jeigu taip galima išsireikšti.

Bet lygiai taip pat tai yra ir besiginančios šalies prioritetiniai objektai, kuriems turi būti užtikrinti visi energetiniai šaltiniai“, – kalbėjo A. Palionis, sutikdamas, kad priėmus įstatymo pataisas dar nemažai teks apibrėžti poįstatyminiais teisės aktais.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė papildyti pataisų formuluotę pabrėžiant, kad turi būti naudojama vietinė žaliava ir būtų sudaromos sąlygos pilnavertei ir tolygiai teritorinei žemės ūkio ir maisto plėtrai.

Žemės ūkio ministras teigė, kad negalima pamiršti, jog gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis ir esame Europos Sąjungos nariais, tad tokia formuluotė galbūt būtų įmanoma, jei būtų kalbama tik apie diena X, vis dėlto dabar įstatymas veiks nuolat, nepriklausomai nuo aplinkybių. „Kaip bebūtų gaila, šioje teisinėje situacijoje nelabai galime pritarti“, – sakė A. Palionis, pridurdamas, kad vietinės žaliavos perdirbimą bandoma skatinti kitomis priemonėmis.

Tad LŽŪBA siūlymui nepritarta, tačiau Kaimo reikalų komiteto posėdžiui pirmininkavęs Kęstutis Mažeika siūlė Žemės ūkio ministerijai paieškoti būdų, kaip tuo saugiklius sudėlioti poįstatyminiais teisės aktais.