Vilnius. Seimas linkęs leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.  

Pagal tokią tvarką žeme būtų galima naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus. 

Seimas po svarstymo 99 parlamentarams balsavus už, o susilaikius penkiems pritarė tokioms Žemės įstatymo pataisoms, kurias priėmus jos įsigaliotų nuo gegužės.  

Seimas nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui šią tvarką taikyti tik miestuose esančiai laisvai valstybinei žemei: už buvo 28 parlamentarai, prieš – 25, o susilaikė 56.   

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Kaimo reikalų komitete yra sakęs, kad dabar visos valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė, nesuplanuota valstybės reikmėms, perduota savivaldybėms, kurios dabar negali be aukciono išnuomoti šios žemės, nes nesuformuoti sklypai.   

Pasak ministro, greitai formuoti sklypus sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų apkrovos. 

Pataisos numato, kad norinčių žemę laikinai išsinuomoti įmonių pusė pajamų turėtų būti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo. 

Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, būtų nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai.