Briuselis. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) delegacija vakar Briuselyje su atsakingais Europos Parlamento ir Europos Komisijos asmenimis aptarė keletą svarbių šalies žemės ūkiui klausimų ir priminė neištesėtus pažadus.

LŽŪT delegacijoje yra jos pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, LŽŪT pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas, LPGA direktorius Eimantas Bičius.

Su Lietuvos žemės ūkio lyderiais susitikimuose Briuselyje vakar ir šiandien kartu dalyvauja ir Latvijos bei Estijos delegacijos. Kaip teigė LŪS vicepirmininkas G. Špakauskas, trijų šalių balsas yra kur kas stipresnis.

LŽŪT pasiųsta žinutė Europai paprasta ir aiški: bendroji žemės ūkio politika turi būti sąžininga ir nediskriminuojanti bei turėti atskirą ir pakankamą biudžetą, kad žemdirbiai, galėtų užsiimti tuo, ką sugeba geriausiai: gaminti maistą.

„Europos politikai nusiteikę teigiamai, pasak jų, ES vyksta stiprūs pokyčiai, labiau atsigręžiama ir į ekonominę, ne tik aplinkosauginę pusę. Ir labai svarbu, kad jie išgirsta apie problemas tiesiogiai iš mūsų, iš žemdirbių“, – kalbėjo G. Špakauskas, tikintis, kad šis vizitas Briuselyje buvo labai naudingas.

LŽŪT per vizitą Briuselyje susitiko su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) primininke Veronika Vrecionova ir kitais europarlamentarais

Papildyta. Žemės ūkio finansavimą žada palikti atskirą

Reziumuodamas LŪS vicepirmininkas G. Špakauskas pasidžiaugė, kad visuose susitikimuose delegacijos nariai buvo išklausyti atidžiai, „ne dėl pliuso“, ir, kas svarbiausia, dėl visų iškeltų konstruktyvių problemų sutiko būtent praktiškai visi, su kuriais buvo susitikę. O svarbiausias dalykas ir geriausia žinia – politikai greičiausiai nedrįs sujungti žemės ūkio biudžeto fondo su kitais, žemės ūkis ir toliau greičiausiai turės atskirą finansavimą.

„Visi sutiko, kad tos problemos, apie kurias kalbėjome, tikrai egzistuoja ir jas reikia spręsti, – portalui manoukis.lt sakė G. Špakauskas. – Ir vienas iš teigiamų dalykų, kurį išgirdome, kad vykstant Europoje transformacijai yra įmanoma ir išspręsti būtent tas mūsų minėtas problemas. Tai ir dėl aktyvaus ūkininko, pievų klausimo, ir dėl žemės ūkio fondo, kad paliktų jį atskirą – visi pritaria tam, nes žemės ūkis jautri sritis ir jo nereikėtų sulieti su kitais.“

Pagal galiojančius ES teisės aktus aktyvus ūkininkas skaitosi ir tas, kuris gali nieko negaminti, nieko neparduoti, jam tiesiog užtenka deklaruoti plotą ir jis jau yra aktyvus ūkininkas. „O mes labiau norime, kad tos tiesioginės išmokos nebūtų kaip ašaros, ne socialinė pagalba, o kad tai prisidėtų prie gamybos ir kad atpigintų Europos Sąjungoje maistą, t. y. kad atliktų tikrąją savo funkciją“, – LŪS vicepirmininkas vardijo, kokius argumentus Briuselyje išsakė Lietuvos ŽŪT delegacija.

Kadangi ES ekonomiškai atsilieka ne tik nuo Amerikos, Kinijos, kai kurių kitų stipresnių valstybių, bendrija negali susikoncentruoti tiek daug į žaliąjį kursą, į aplinkosauginę dalį. „Valstybės atsparumas susideda iš 3 dalykų: iš ekonominio, socialinio ir iš to pačio aplinkosauginio. Vis dėlto reikia labiau atsigręžti į ekonominę pusę, aišku, nepamirštant ir aplinkosaugos“, – kalbėjo LŪS vicepirmininkas.

Vykstant ES transformacijai, anot G. Špakausko, bus naujų strategijų, įvairių pokyčių ne tik žemės ūkyje, bet visose srityse kalbant apie efektyvumą, našumą, ekonomikos supaprastinimą, biurokratijos mažinimą.

Vilties, kad vizitas Briuselyje nebus tik tuščias laiko švaistymas, suteikė ir aktyviai susitikime dalyvavę Lietuvos europarlamentarai. Pasak G. Špakausko, nesijautė priešiškumo žemės ūkiui, ką anksčiau yra tekę patirti.

„Visi buvo diplomatiški ir visiems girdint žadėjo, kad, būdami Europos Parlamente, kiek galės, tiek padės žemdirbiams. Aišku, kaip visada politikų pažadų prisiklausome, bet matysime, kaip jiems pavyks juos įgyvendinti“, – atsargiai politikų kalbas vertino G. Špakauskas.

Į Lietuvą jis su kolegomis grįš truputį geresnės nuotaikos negu išskrido. „Buvome gana pesimistiškai nusiteikę, bet po visų intensyvių vizitų mūsų nuotaika pasitaisė, pajutome, kad tokie tiesioginiai susitikimai naudingi, nes politikai netgi sako, kad iki šiol daugelio problemų nežinojo, todėl dabar jie mus išgirdo ir kai vyks tam tikri balsavimai, jie bus daug labiau įsigilinę į reikalo esmę. Tad tikimės, kad šiuo vizitu Briuselyje žengėme žingsnį į priekį“, – sakė G. Špakauskas.

Aptarta daugelis aktualių klausimų

Agroverslo naujienų portalui manoukis.lt komentuodamas vizito ES institucijose tikslus ir rezultatus LŽŪT pirmininkas J. Vilionis kalbėjo, kad Europos Sąjungos institucijose jau dėliojamos būsimosios Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. apybraižos, o artėjant naujam finansiniam laikotarpiui vienas svarbiausių klausimų yra tiesioginės išmokos, kuris aktualus visų Baltijos šalių ūkininkams, o kartu dalyvaujant susitikimuose trims valstybėms derybinis svoris yra didesnis.

„Taip pat aiškinomės, kaip bus su Kaimo plėtros programa, Sanglaudos fondu, reikalavome, kad jie nebūtų suplakti į vieną, apie tai kalbėjomės su Europos Komisijos vicepirmininku latviu Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą, jis mums tai kaip ir pažadėjo. Siūlymas sekančiame daugiametės finansinės programos laikotarpyje apjungti paramos krepšelius valstybėms narėms, mūsų įsitikinimu, Lietuvos žemės ūkiui būtų finansiškai ypač žalingas. Be to, metas priminti ES institucijoms taip ir neištesėtą pažadą dėl tiesioginių išmokų konvergencijos, turi keistis ir žaliasis kursas“, – portalui manoukis.lt susitikimus Briuselyje komentavo J. Vilionis.

Audrius Vanagas papildė, kad susitikime su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nariais aptarta ir diskutuota itin aktualiais Lietuvos žemdirbiams klausimais – apie aktyvaus ūkininko statusą, apie augalų apsaugos produktų naudojimą ir jų registraciją ir kt. Problemos išsakytos ir susitikime su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) primininke Veronika Vrecionova ir kitais europarlamentarais.

„Išgirdome daug naudingos informacijos, kaip turime reaguoti ir gauti informaciją iš atitinkamų institucijų joms sprendžiant mums rūpimus klausimus“, – įspūdžiais dalijosi A. Vanagas.

J. Vilionis irgi pasidžiaugė pokalbiu su V. Vrecionova apie tai, kad žemės ūkis turi būti strateginė šaka, kad ūkininkams ūkininkauti turi būti sudarytos kuo geresnės sąlygos, o ne draudimai, maistas žmonėms turi būti įperkamas.

„Ir mes, Baltijos šalių žemdirbiai, turime turėti tas pačias sąlygas kaip ir kitos ES valstybės. AGRI pirmininkė tai išgirdo“, – sakė J. Vilionis, pabrėžęs ir itin svarbią Baltijos šalių vienybę, kovojant dėl savo reikalavimų, dėl tiesioginių išmokų, dėl to, kad Lietuvos žemės ūkis taptų toks pats visateisis, kaip ir ES šalių senbuvių.

„Dar turiu viltį į kitus susitikimus įtraukti ir Lenkiją“, – sakė J. Vilionis.

Problemos išsakytos ir penkiems Lietuvos europarlamentarams.