Prieš pavasario sėją – socialinio draudimo siurprizai
2014-03-10

Kaunas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palengvinti smulkių ūkininkų mokestinę naštą, atleidžiant juos nuo valstybinio socialinio draudimo mokesčio. Tuo pačiu ministerija siūlo pakelti vadinamąsias socialinio draudimo mokesčio lubas - tuomet didesnių ūkių savininkams šis mokestis ženkliai išaugtų.

Šiuo metu ūkininkai pagal dalyvavimą valstybiniame socialiniame pensijų draudime skirstomi į tris grupes: tie, kurių ūkio dydis neviršija 4 EDV, mokesčio nemoka; tie, kurių ūkio dydis yra nuo 4 iki 14 EDV, moka mokestį nuo minimalios mėnesinės algos; tie, kurių ūkio dydis viršija 14 EDV, moka iki vienų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) per mėnesį.

LYTAGRA 19 07 04 mob

ŽŪR Prezidiumo nariai kritikavo siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas

Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdyje kovo 10-ąją Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektą pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė. Jos teigimu, siūloma kilstelėti kartelę, atleidžiant nuo mokesčio mokėjimo ūkius, kurių dydis neviršija 6 EDV (skaičiuojama, kad 4 EDV ūkio pajamos sudaro apie 16 tūkst. litų, o 6 EDV - apie 25 tūkst. Lt).

Tuo pačiu maksimalią metinę pajamų sumą, nuo kurios gali būti skaičiuojamos įmokos, siūloma padidinti iki 60 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (šiuo metu - 48 draudžiamosios pajamos).

Tuo pačiu įstatymo projekte siūloma privalomai apmokestinti visus ūkininkaujančius pensininkus, t. y. net ir tuos, kurių valdos šiuo metu neviršija 14 EDV, ir kurie šiuo metu turi teisę nemokėti valstybinio socialinio draudimo.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės žodžiais, užuot siūlius apmokestinti visus ūkininkaujančius pensininkus socialiniu draudimu, kur kas tikslingiau būtų ūkininkaujančius pensininkus iš viso atleisti nuo valstybinio socialinio draudimo, paliekant jiems tik savanoriško draudimo galimybę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, o ne nuo visos sumos. Ūkininkai tai gali vertinti palankiai, tačiau, anot R. Mininienės, tokia sistema didins socialinę atskirtį, nes tokio pat dydžio ūkių savininkai mokės skirtingai: ūkininkas, kuris nėra PVM mokėtojas, mokės įmokas nuo visos sumos, pavyzdžiui, nuo 12 tūkst. litų, o ūkininkas, kuris yra PVM mokėtojas, tik nuo pusės sumos, t. y. tik nuo 6 tūkst. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotojos Alfredos Šatrauskienės (nuotraukoje kairėje) ir Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Reginos Mininienės (nuotraukoje dešinėje) pozicijos skyrėsi

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas kėlė ūkininkaujančių pensininkų apmokestinimo valstybinio socialinio draudimo mokesčiu prasmingumą - šie žmonės jau uždirbo pensijas per savo gyvenimą, kodėl vėl turi mokėti, jei jų pensijų išmokos nuo to nekinta?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pritarė nuostatai, kad ūkininkaujantys pensininkai neturėtų mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kategoriškai nepritarė „lubų" kėlimui. „Pakėlus lubas iki 60 draudžiamųjų pajamų dydžio, įmokos išaugtų 5 kartus, o tai nepriimtina vystant sąžiningą verslą", - sakė J. Talmantas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pastebėjo, kad atvėrus vartus didesnėms socialinio draudimo įmokoms, netruks ateiti laikas didinti ir sveikatos draudimo įmokas. „Valdančioji dauguma įsipareigojo nedidinti mokesčių, todėl dabar laikas susitikti su politikais ir išsiaiškinti", - sakė A. Stančikas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai