Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
Politikų dėmesys – biudžetui, kiaulių ir paukščių sektoriams

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas šiandien svarstė 2022 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą ir jame numatytus asignavimus žemės ūkiui, taip pat sunkią kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių padėtį.

Žemės ūkiui 2022 m. numatyta skirti 1 mlrd. 157,9 mln. Eur, arba 128 mln. Eur (13,4 proc.) daugiau negu pernai (1 mlrd. 29,7 mln. Eur). Į šią sumą įeina valstybės biudžeto lėšos (215,5 mln. Eur), ES parama (916,5 mln. Eur), taip pat tikslinės dotacijos savivaldybėms ir pajamų įmokos.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) žadama atriekti 34,2 mln. Eur, arba 2,3 mln. Eur (7,6 proc.) daugiau negu 2021 m. Tad iš viso asignavimai žemės ūkio sektoriui 2022 m. turėtų sudaryti 1 mlrd. 192 mln. 187 tūkst. Eur (2021 m. – 1 mlrd. 91 mln.).

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Specialios tikslinės dotacijos savivaldybėms sudarys 25 mln. Eur.

Pagal dabartinį biudžeto projektą liktų nepatenkinti svarbūs poreikiai: VMVT pasienio postų pastatų ir įrenginių remontui reikia 300 tūkst. Eur; savivaldybėms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti kasmet reikėtų po 9 mln. Eur; bet labiausiai lėšų trūksta melioracijos statinių rekonstravimui – po 66,7 mln. Eur kasmet (planuojant juos rekonstruoti 15 metų) arba iš viso 1 mlrd. Eur.

Melioracijai pinigų numatyta gerokai per mažai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė Seimo KRK nariams teigė, kad 2022 m. melioracijai reikėtų numatyti bent 2 proc. sumos – apie 20 mln. Eur, bet kol kas suplanuota tik 2,88 mln. Eur. Ji taip pat pabrėžė, kad savivaldybėms tų lėšų, kurios skiriamos, pakanka patvarkyti avarinę situaciją, atlikti kažkokius kosmetinius remontus, o ne normaliai prižiūrėti geros būklės griovius. Rekonstruotiems statiniams prižiūrėti 2022-2024 m. reikėtų po 19 mln. Eur kasmet. 

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis teigė, kad kasmet iš biudžeto šių statinių priežiūrai skiriamų maždaug 11 mln. Eur nepakanka „net pusei ūkininkų paraiškų patenkinti.“

LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio įsitikinimu, melioracijai skiriama „apgailėtinai mažai“ pinigų ir siūlė šiam reikalui ieškoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad daugiau lėšų melioraciją pasieks peržiūrėjus mokesčių sistemą: „Kol nėra didinami ir peržiūrimi mokesčiai, pajamos nedidėja. Jeigu bus peržiūrėti lengvatų klausimai, tai melioracijos finansavimas irgi bus peržiūrėtas. Bent jau tokį pažadą davė Finansų ministerija.“

Siūlys biudžetą padidinti

ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius vardijo ir kitus biudžeto poreikius, kurie gali atsirasti 2022 m. Svarbiausi iš jų – kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių patiriamiems nuostoliams kompensuoti. Pirmajam gali reikėti 8,8-12,3 mln., o antrajam – 2,5 mln. Eur valstybės pagalbos. Papildomų pinigų gali prireikti ir Pluoštinių kanapių įstatymui įgyvendinti.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ŽŪM atstovų klausė, kokie požymiai rodo, kad parengtas biudžeto projektas yra programinis dokumentas žemės ūkio ateičiai, o ne vienadienis sprendimas gaisrams gesinti? Jis turėjo galvoje biudžete numatytą finansavimą ŽŪM pavaldžioms įmonėms, kurių gali nebelikti, be to, ateina Melioracijos įstatymas, kuriame sprendžiamas ir finansavimas, bet biudžete tai neatsispindi, ir kt.

R. Mininienė teigė, kad tai tikrai nėra tik gaisro gesinimas, nes yra numatytos aiškios priemonės su ilgalaikiais tikslais ir jų finansavimu – didžioji dalis lėšų skiriama paramai.

Seimo KRK posėdžio klausę žemdirbių atstovai turėjo ir daugiau klausimų dėl biudžeto. Saulius Daniulis domėjosi, kaip galima įgyvendinti Vyriausybės programos tikslą padidinti ekologinius plotus, jeigu tam nėra skiriama lėšų? Žemės ūkio ministras atsakė, kad tam numatytos lėšos Kaimo plėtros programoje.

Danutė Karalevičienė išreiškė požiūrį, kad savivaldybių finansavimas turi būti vienas pagrindinių, nes keičiasi KPP priemonės, ir jeigu savivaldybėms truks pinigų, nekonsultuos ūkininkų, „galime likti be dalies išmokų.“

Kaimo reikalų komitetas siūlo finansavimą didinti atsižvelgiant į Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos prašymą – pritarta biudžete numatyti papildomai 36 mln. Eur, iš jų 19 mln. – statinių priežiūrai ir 17 mln. – rekonstravimui. 

Taip pat siūloma biudžetą 110 mln. Eur didinti kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti. Pritarta Kęstučio Mažeikos siūlymui didinti VMVT darbo užmokesčio fondo finansavimą.

Dėl papildomų 9 mln. Eur savivaldybėms, kad galėtų vykdyti valstybės deleguotas funkcijas, politikai taip pat pritarė. Jie sutiko siūlyti biudžetą papildyti ir 300 tūkst. Eur, kurie verkiant reikalingi VMVT pasienio postų pastatų ir įrenginių remontui – jie netvarkyti nuo pat Lietuvos įstojimo į ES.

Seimo KRK nariai, išklausę tiek ŽŪM, tiek žemdirbių atstovus, gana vieningai pritarė siūlomam 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis. Siūloma Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į KRK posėdyje pateiktus pasiūlymus dėl asignavimų žemės ūkiui.

Vyksta kiaulienos karas dėl vidaus rinkos

Daug skausmingų klausimų iškelta gvildenant itin sunkioje padėtyje atsidūrusių kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių padėtį.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko teigimu, ES rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, kai Kinija užtrenkė duris eksportui iš ES, Lietuvoje jos kaina nukrito žemiau savikainos.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pripažino, kad visos dabartinės šio sektoriaus paramos schemos yra neveiksmingos, reikia kurti naują pagalbos schemą. Tada reali finansinė pagalba į sektorių gali ateiti nebent 2022 m. pirmame ketvirtyje, o tai, anot A. Baravyko, jau gali būti tas pats, kaip „numirėliui žvakė“.

Kiaulių augintojai prašo ir Konkurencijos tarybos pagalbos, nes prekybos centruose vietinė kiauliena yra beveik dvigubai brangesnė nei atvežtinė. Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis spaudė atsakyti, kodėl prekybos centruose lietuviškos kiaulienos kaina yra dvigubai didesnė negu importinės. Pasak P. Lukševičiaus, kitos šalys dempinguoja kainas, tam tikrą vaidmenį atlieka ir mūsų šalies prekybos centrų politika. „Vyksta karas dėl Lietuvos vidaus rinkos“, - reziumavo viceministras.

Kiaulininkystės sektoriaus atstovas Valdemaras Sadaunykas teigė galįs pagrįsti teiginius, kad iš brangių šalių atvežama kiauliena parduodama dempinginėmis kainomis. Be to, Lietuvos augintojus į silpnesnę poziciją stato ir 21 proc. PVM, kuris kitose šalyse yra 5-9 proc.

„Mums reikia pagalbos dabar ir sisteminių sprendimų ateičiai“, - sakė V. Sadaunykas.

R. Mininienė sakė, kad bus siekiama laikinos išskirtinės pagalbos kiaulių augintojams. „Turėtume parengti prenotifikaciją, derinimas mažiausiai truktų apie mėnesį, jeigu EK atsižvelgtų ir pritartų. Komisijai pritarus, taisyklės būtų tvirtinamos, renkamos paraiškos kompensacijoms“, – Seimo KRK posėdyje kalbėjo R. Mininienė. Greituoju būdu kažką aktyvuoti, pratęsti, pripažino ji, nėra galimybės. 

Paukštininkystės sektorius skaičiuoja milijoninius nuostolius

Dėl itin blogos padėties pagalbos į Seimo narius kreipėsi ir paukštininkystės atstovai. Nors paukštienos kaina vėl pasiekė ikipandeminį lygį, tačiau labai pabrango pašarai (25 proc.), o išlaidos energijai padvigubėjo. Dėl to sektorius skaičiuoja milijoninius nuostolius.

Bendrovių „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas pažėrė stulbinamus skaičius: nuo pandemijos pradžios jo įmonės patyrė 5,6 mln. Eur nuostolių, nors per tą laiką sumokėjo valstybei beveik 20 mln. Eur mokesčių, neatleido nė vieno darbuotojo ir nemažino paukščių supirkimo kainos augintojams. Vilniaus paukštynas per dvejus metus nupirko prekių ir paslaugų už 180 mln. o Kaišiadorių paukštynas – už 80 mln. Eur.

Paukščių augintojai ir perdirbėjai negalėjo pasinaudoti parama nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, nes negalėjo taikyti 30 proc. apyvartos sumažėjimo rodiklio – juk kalba eina apie gyvūnus. D. Gudačiauskas pasiūlė konkrečių priemonių krizei sumažinti, keičiant paramos taisyklių nuostatas.

Seimo KRK pirmininkas dėl padėties kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose dar kviečia rytoj, ketvirtadienį, visus pasitarti į Seimą.

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos