Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
Po viešo žemdirbių laiško politikas švelnina nuostatas

Vilnius. Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete užvirusi karšta diskusija dėl pagalbos žemės ūkio studijoms tęsiasi. Lietuvos žemės ūkio taryba į griežtą komiteto pirmininko prof. Artūro Žukausko nuomonę sureagavo irgi griežtai.

Žemės ūkio verslą vienijančių organizacijų vadovai jau kuris laikas Seimą ir Vyriausybę bando įspėti, kad ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, netrukus ant kelių parklupdys aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas.

Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) šiuo klausimu išgirstos nuostatos agroverslą šokiravo, todėl Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) išplatino viešą laišką, nes paaiškėjo, kad „aukštojo mokslo politikos formuotojai šiandien nė nenutuokia, kokią atskirtį išgyvena regionų vaikai ir kodėl moderniame žemės ūkyje reikia atitinkamo skaičiaus universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų ir ūkininkų.“

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Po šokiravusių teiginių - viešas laiškas

Laiške, be kita ko, rašoma, kad paradoksalu tai, jog norinčiųjų studijuoti su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas yra, universitetai tam pasirengę, o pats agroverslas pasiryžęs tokius jaunuolius skatinti finansiškai, tačiau dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos vien pernai už Žemės ūkio akademijos „durų“ liko apie 250 potencialių studentų. Absoliuti dauguma jų – motyvuoti regionų abiturientai, savo profesinę ateitį norėję sieti su žemės ir miškų ūkiu. Todėl LŽŪT narius nustebino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. Artūro Žukausko nuomonė, kad regionų jaunuoliams problemos įstoti į universitetą Lietuvoje visiškai nėra.

Posėdyje dalyvavęs LAMA BPO vadovas prof. Pranas Žiliukas pateikė statistiką, kuri, kaip rašoma viešame laiške, suglumino dirbančiuosius švietimo sektoriuje. P. Žiliuko teigimu, Biržų, Mažeikių, Plungės, Pasvalio, Kupiškio, Lazdijų ir kitų rajonų savivaldybės abiturientus parengė daug geriau nei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų.

Laiške LŽŪT nariai rašo, kad labai aiškus rodiklis, kurį lengva suprasti kiekvienam – tai skaičius įstojusių į valstybės finansuojamas vietas abiturientų, tenkančių savivaldybės tūkstančiui gyventojų. Štai Biržų r. savivaldybėje gyvena 22 719 gyventojų, o 2020 m.  į valstybės finansuojamas vietas iš šios savivaldybės įstojo 88 abiturientai. Taigi vienam tūkstančiui gyventojų tenka 3,8  įstojusiojo. Ir tai labai kuklus skaičius. Nors, anot P. Žiliuko, ši savivaldybė yra tarp lyderių, geriausiai rengiančių abiturientus.

Žemės ūkio verslo organizacijų vadovus nustebino komiteto pirmininko siūlymas žemės ūkio verslui uždaryti verslus, jeigu nėra specialistų, pasirūpinti savo darbo vietų patrauklumu, nes „nėra vergijos, baigėsi feodalizmas, nebėra sovietmečio, kai nusiųsdavo jaunąjį specialistą į tą kaimą.“

Žemės ūkio verslo organizacijų vadovai rašo, kad šių pasiūlymų buvo šokiruoti, nes jie žemina žemės ūkio verslą, kuriame atlyginimai yra konkurencingi, dažnai gerokai didesni už Lietuvos vidurkį. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų atlyginimai dar aukštesni.

„Tikrovės neatitinkantys teiginiai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu nuskambėjo ir dėl žemo žemės ūkio specialistų įsidarbinimo rodiklio. Nors ir pripažinęs, kad metodika dėl įsidarbinamumo yra netiksli ir žemės ūkiui mažiausiai tinkama, A. Žukauskas vis tiek tai akcentavo kaip didžiausią problemą, visiškai neįsiklausydamas į pateiktus argumentus", - rašoma LŽŪT laiške.

LŽŪT atkreipia dėmesį, kad blogas įsidarbinimas slypi ne realybėje, bet neobjektyviai apskaičiuojamuose įsidarbinimo rodikliuose. Kaip patvirtino pats komiteto pirmininkas, statistika apie įsidarbinamumą neapima savarankiškai dirbančiųjų, dažnai netiksliai nurodomos darbo vietų kategorijos. Nemaža dalis žemės ūkiui skirtų studijų programų absolventų perima ir plėtoja tėvų ar kryptingai kuria naujus ūkius, kartu prisideda prie ūkininkijos kartų kaitos, socialinės ir technologinės pažangos kaime, tačiau visi šie asmenys apskaitomi kaip įsidarbinę ne pagal specialybę.

Žemės ūkio verslo organizacijų vadovai neabejoja, kad norėdami išsaugoti ir tvariai plėtoti vieną pagrindinių Lietuvos valstybės savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą žemės ūkį ir jo sėkmingam funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, siekdami darnios kaimo plėtros, tvaraus gamtos išteklių naudojimo ir gamtinės bioįvairovės, pirmiausia privalome pasirūpinti tam būtinais žmogiškaisiais ištekliais ir moderniomis kompetencijomis, būtinomis naujai kylantiems iššūkiams ir rizikoms įveikti.

Tikimasi, kad dabartinis Seimas ir Vyriausybė supranta šio verslo sektoriaus svarbą ir imsis ryžtingų žingsnių žemės ūkio specialistų rengimo problemai spręsti, sudarydami galimybę priimti absolventus į žemės ūkiui svarbias studijų programas ne tik pagal brandos egzaminų rezultatus, bet ir pagal stojančiųjų motyvaciją, bei skirti skatinamąsias stipendijas. 

„Taigi, ponas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke A. Žukauskai, „biznelį“ pagal Jūsų siūlymą uždaryti galima, bet tada ir „bliūdelis“ bus tuščias“, - tokiais žodžiais baigiamas viešas LŽŪT laiškas prof. A. Žukauskui.

Komiteto pirmininkas prof. A. Žukauskas: „Diskusijos negalima vertinti, vertinti reikia sprendimus“

Seimo ŠMK pirmininkas A. Žukauskas stebėjosi, kad diskusija komitete sukėlė tokią reakciją: „Viena, kas yra išsakoma diskutuojant, kitas dalykas – kokie priimami sprendimai. Manau, LŽŪT truputį paskubėjo su laišku, nes nepamatė, koks bus komiteto sprendimas. Man apmaudu, kad Lietuvoje vertinama diskusija – diskusijos negalima vertinti, ji tam ir skirta, kad būtų išsakytos aštrios, netgi provokuojančios nuomonės, diskusija turi vykti audringai. Ir diskusijose atsiranda tiesa. O vertinti reikia sprendimus. Tikiu, kad mūsų komiteto priimtas sprendimas bus palankus spręsti išsakytoms problemoms.“  

ŠMK nariai nutarimą dėl pagalbos žemdirbiškoms studijų programoms tvirtins trečiadienį, vasario 24 d. posėdyje. Nutarimą parengė A. Žukauskas, pagrindinėmis jo nuostatomis pasidalijęs ir su portalu www.manoūkis.lt.  

Šiame nutarime Vyriausybei bus siūloma žemės ūkio ir miškininkystės krypčių studijoms suteikti prioritetinį statusą. Tai reiškia, kad jie galės gauti tikslines stipendijas, kaip gauna būsimieji mokytojai.

„Anksčiau Žemės ūkio ministerija tikslines stipendijas kai kada duodavo, bet mes norime, kad tai būtų sistema, t. y., kad jos būtų visuomet. Būtų labai svarbu ir stipendijos pirmajam semestrui – tai itin svarbus dalykas, nes iš toliau atvykstančiam jaunuoliui reikia įsikurti mieste ir tai yra didelis iššūkis, dėl to ne visi važiuoja studijuoti. Taigi, pirmasis siūlomas dalykas – suteikti šioms studijoms prioriteto statusą, kad visada būtų garantuotos stipendijos valstybės mastu“, - sakė Seimo ŠMK pirmininkas.

Antras dalykas, kurį jis siūlo – pasitelkti gerus užsienio ekspertus ir pasižiūrėti VDU Žemės ūkio akademijos studijų programas. Jo įsitikinimu, reikia tokių ekspertų, kurių išvados leistų padidinti tų programų patrauklumą, pamatyti galbūt neišnaudotus rezervus.

Trečias dalykas ir galbūt, A. Žukausko manymu, vienas svarbiausiųjų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma inicijuoti ekspertų grupę, kuri pradėtų rengti siūlymus dėl perėjimo nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas, grįsto pasiekimais, prie alternatyvaus priėmimo - lygiagrečiai egzistuojančios priėmimo sistemos pagal poreikį.

„Daugelyje valstybių tai egzistuoja ir mums būtų svarbu tai padaryti. Tai jokiu būdu nereiškia to, ko prašo VDU – tiesiog sumažinti priėmimo reikalavimus. Nepritariu tam todėl, kad juos sumažinus žemės ūkio krypties studijose ten subėgtų tikrai daug nemotyvuotų abiturientų, kurie neturės intereso važiuoti dirbti į kaimą. Reikia daug rimčiau pasirengti, kaip galėtume užtikrinti specialistų poreikį, kurį mes visiškai suprantame“, - kalbėjo A. Žukauskas.

Jis teigė suprantantis žemdirbių organizacijų signalą, kad trūksta specialistų, tik reikia sugalvoti, kaip tą padaryti. A. Žukauskas netgi užsiminė, kad galbūt dalis sprendimo būtų ir konkursinio balo mažinimas, tik reikėtų užtikrinti, kad paskiau absolventai važiuotų dirbti į regionus: „Labai tuo abejoju, nors toks problemos sprendimas galbūt užpildytų auditorijas.“

Kadangi dėl valstybės pagalbos reikalauti grįžti dirbti į kaimą, prieštarautų Konstitucijai, A. Žukauskas matytų kitą sprendimą: „Mano galva, gali būti sudaromos sutartys – studentas pasirašytų paskolos sutartį, gautų stipendiją, pragyvenimą, o baigus už kiekvienus atidirbtus metus ten, kur prašoma, ūkininku, agronomu, veterinaru, inžinieriumi ar kt., jam būtų nubraukiama dešimtadalis ar panašiai paskolos. Yra šalių, kur tokia praktika taikoma, bet mes neturime tokio mechanizmo.“  

Ketvirtas nutarime siūlomas dalykas, dėl ko pritarė ir žemdirbių organizacijos – tobulinti netikslią įsidarbinimo skaičiavimo metodiką, nes kol kas pagal dabartinius skaičius negalima spręsti apie specialistų poreikį. Dabar įsidarbinusieji skaičiuojami pagal Sodrai pateiktus darbdavio duomenis,  t. y., tik samdomi darbuotojai. Bet, įsitikinęs ir ŠMK pirmininkas, ir LŽŪT nariai, turi būti skaičiuojami ir tie, kurie susikuria savo darbo vietas ūkyje, turi individualią veiklą ar pereina į aukštesnę studijų pakopą.

„Yra kompleksas problemų, siūlome ir kompleksą priemonių. Manau, Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai išanalizuos mūsų sprendimus, kuriuos, tikiuosi, komitetas patvirtins. Lauksime jų reakcijos tada“, - Seimo ŠMK pirmininkas neatsisako diskutuoti ir ateityje.  

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos