Pieno gamintojai išsakė daug skaudulių
2019-01-23

Akademija (Kauno r.). Pieno gamintojų gyvenime nieko naujo – gyvenimas tik sunkėja. Pieno kaina mažėja net žiemos periodu, sektorius traukiasi, o valdžios pažadai optimizmo nekelia.

Einamieji reikalai ir aktualijos buvo aptartos Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje, į kurį buvo pakviestas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir viceministrė Ausma Miškinienė.

Ministras sako, kad žemdirbiai su savo reikalavimais turi belstis į visas duris, bet Vilniaus durys turi būti paskutinės šioje eilėje, nes dauguma sprendimų priimami Briuselyje. Tai, kad Lietuvos žemdirbiai Briuselyje yra matomi, girdimi, jis vertina teigiamai. „Mums reikia daugiau kalbėti su kitomis šalimis, kelti klausimus Europos Parlamente ir Komisijoje, ir išsikovoti daugiau bendrų pinigų, o jau tuomet mes galėsime juos pakreipti į žemės ūkį“, - sakė žemės ūkio ministras.

LYTAGRA 19 07 04 mob

LPGA prezidentas Jonas Vilionis (kairėje) į posėdį pasikvietė žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį ir viceministrę Ausmą Miškinienę

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis atkreipė dėmesį, kad šalies žemdirbių matomumas Briuselyje yra pernelyg kultūringas: „Kalbantis su kolegomis iš Prancūzijos, kitų šalių, jie sakė, kad mes truputį keistai atrodome – atvažiavę šokame, dainuojame, akordeonu grojame... Sako, pažiūrėkite, ką prancūzai daro – laužai, pienas, dulkės, šiaudai, mėšlas. Manau, tokie pavyzdžiai ir mus turėtų paskatinti kiek kitaip kalbėti.“

Tokį ryžtą P. Puskunigis rodė neatsitiktinai – jis prognozuoja, kad 2019-ieji žemės ūkiui bus labai sunkūs. „Jeigu juos pragyvensime, tai dar ilgai gyvensime“, - teigė LŽŪBA prezidentas.

„Kokios investicijos, jeigu nežinai, kas bus po 2-3 metų?“

LPGA tarybos nariai ŽŪM vadovams turėjo daug pastabų ir dėl išmokų, aplinkosauginių reikalavimų, naujų mokesčių.

Viceministrė A. Miškinienė informavo, kad 2019 m. atsietosioms nacionalinės paramos išmokoms numatyta 13 mln. Eur, susietajai ES paramai už pienines karves bus skirta 27,6 mln. Eur – už vieną karvę išmoka turėtų padidėti nuo 107 iki 112 Eur. Kalbant apie investicines programas, kovo 1 d. bus paskelbtas naujas šaukimas pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, jam numatyta 25 mln. Eur, o pienininkystė išlieka prioritetine sritimi.

G. Surplys dar kartą pabrėžė, kad tiems pieno ūkiams, kurie paramai gauti teikė naujų fermų statybos projektus, buvo skiriama prioritetinių balų ir panašu, jog visi, paraiškas teikę gruodį, pasak ministro, gaus pinigus. Tačiau Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius, laikantis 120 karvių, pasakojo priešingą istoriją. Pernai pavasarį jis parengė naujos fermos statybos projektą, sumokėjo pinigus už verslo planą, už projektą, ir surinko tik 70 balų – pritrūko 5 balų. „Mano požiūriu, optimalus ūkis turėtų būti apie 150 karvių, tai leistų išlaikyti apmokytus darbuotojus ir pačiam išgyventi. Bet tam reikia naujos fermos, ryžausi investuoti. Kaip galima nepatvirtinti projekto, jeigu žmogus pats ant savęs kariasi šitą akmenį?“ – piktinosi ūkininkas, pridūręs, kad naujai paraiškai turi rašyti naują projektą. O LPGA tarybos narys Naglis Narauskas dar atkreipė dėmesį, kad parama nebuvo skirta ne dėl to, kad nebuvo pinigų (jų šiai paramai yra), o tik dėl formalios priežasties – kad ūkininkas nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

Ministras sutiko, kad kaskart teikti naują projektą „yra nesąmonė“ ir žadėjo tą dalyką taisyti.

Pieno gamintojų nepasitenkinimą kelią ir Aplinkos ministerijos ryžtas apmokestinti gręžinių vandenį nuo pirmojo m3, o ne nuo 101-ojo. G. Surplys tuo klausimu teigė daug derėjęsis: „Aplinkos ministerija užsispyrusi lieka prie to, kad turi būti apmokestintas vanduo nuo pirmojo kubinio metro. Šis mokestis numatytas jau prieš kelerius metus, tačiau iki šiol kažkodėl nebuvo imamas. Bet, mano manymu, pasiektas neblogas susitarimas ir einama prie kompromiso, kad 1 m3 vandens kainuotų ne 10, o 3 centus.“

G. Surplys teigia žinąs ūkininkų poziciją dėl Aplinkos ministerijos veiksmų, bet tuo pačiu ir gynė kolegas. „Aplinkos ministerija siekia savo tikslų, Lietuva įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, atsodinti miškus, bet dialogas vyksta ir mes bandome ginti žemdirbių interesus. Pavyzdžiui, Lenkijoje vilkai yra neliečiami, o mes turime jų sumedžiojimo kvotą, kuri šiemet buvo padvigubinta. Kalbant apie kvapus, žemės ūkiui turi būti išimtys ir jos bus, tokią žinią gavome ir iš premjero, ir iš aplinkos ministro. Taigi, žemės ūkiui yra taikoma išimčių, kad galėtumėte gyvuoti“, – kalbėjo G. Surplys.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis stebėjosi mažėjančia išmoka už kvotinį pieną. „Motyvas - didėja išmokos už hektarą, todėl mums mažinama nacionalinė parama. Bet permetus pinigus iš vieno ramsčio į kitą mums išmokos nepadidėjo. Mes pasiryžę kreiptis į teismą. Dėl moduliacijos įrodėme teisybę teisme, ir dabar įrodysime“, – J. Vilionis buvo kaip visada ryžtingas.

LPGA tarybos nariai piktinosi dėl planuojamų taikyti ES išmokų lubų. Be to, Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas teiravosi, kada bus aiškumas dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 m.? „Kalbate apie investicijas – kokios investicijos, jeigu nežinai, kas bus po 2-3 metų? Dabar tik nesveikas žmogus gali investuoti. Ar reikia pieno Lietuvai? Atsakykite aiškiai – jeigu nereikia, mes žinosime, ką daryti.“ Ministras atsakė, kad pieno sektorius reikalingas ir pieno Lietuvai reikia daugiau, negu jo pagaminama, tam ir skiriamos įvairios paramos. Tik labai trūksta tikėjimo kooperacija.

Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas ministro klausė, ar apskritai Lietuvai reikia pieno gamybos?

Šiuo metu rengiami vadinamojo Pieno įstatymo pakeitimai, kuriuos svarstyti Seimui žadama pateikti pavasario sesijoje, todėl A. Miškinienė kvietė ir LPGA narius teikti pasiūlymus. „Svarbiausia, ką reikia keisti šiame įstatyme – kainodara ir jos mechanizmas turi būti aiškūs. Sąžiningumas, patikimumas ir žinojimas, kiek ir už ką ūkininkas gauna, vienas iš sėkmės kelių. Tikiu, kad jeigu žmogus žinos, ką turi padaryti, kad gautų atitinkamą atlygį, jis tai ir padarys“, - kalbėjo viceministrė.

Kritika Baltajai knygai

Žemės ūkio ministras pristatė baigiamą rengti strateginį dokumentą – „Baltąją knygą“, kurioje numatytos pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptys iki 2030 m. Tačiau LPGA tarybos nariai skeptiškai vertina dar vieną deklaratyvų dokumentą – ar ir jis nenuguls į stalčių? Juk buvo parašyta Nacionalinė gyvulininkystės programa, žadėjusi didinti gyvulių skaičių, ne taip seniai pasirašyta Pieno sektoriaus plėtros strategijos deklaracija su vizija melžti 3 mln. t pieno, o pieno gamintojų gyvenimas nuo to nė kiek nepagerėjo.

Pasak G. Surplio, Baltoji knyga yra organizacinė inovacija ir ją bandoma įdiegti dviem aspektais: pirmiausia visi turi sutarti, kad keliolika metų žemės ūkį vystysime taip, o ne kitaip; antrasis – įvairių žemės ūkio sektorių ir savivaldybių asociacijos atstovai, mokslininkai savo parašais įsipareigoja, kad visi tos knygos nuostatas ir įgyvendins.

LPGA tarybos narys, Egidijus Šileika, pritardamas kolegų išsakytai kritikai, rėžė tiesiai: „Baltojoje knygoje vien politinės tezės, jokios ekonomikos, aš, kaip ekonomistas, joje neradau. Įdėkite skaičius, už kuriuos pasirašiusieji prisiimtų atsakomybę, ir užkrautų tą atsakomybę būsimiems, po jūsų dirbsiantiems ministrams. Dabar šitas dokumentas yra niekinis.“

P. Puskunigis teiravosi ministro apie pirmųjų 30 ha išmokas. „Jų Baltojoje knygoje nelieka, lieka nuostata, kad ne mažiau kaip 5 proc. visų KPP lėšų skiriame jauniesiems ūkininkams. Nežinau, ar pirmųjų ha neliks, kai rašysime ES strategiją, bet faktas, kad tie 30 ha dar labiau skatina sofos ūkininkavimą, o prie gamybos turbūt visiškai neprisideda. Visi turime galvoti, kaip padaryti, kad tiesiogines išmokas gautų tik tikras ūkininkas, kad jos sofos ūkininkams būtų kuo sunkiau pasiekiamos arba jų gauti jiems neapsimokėtų“, - teigė ministras.

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis ir LPGA tarybos narys Egidijus Šileika kritikavo Baltąją knygą

J. Vilionis tvirtino, kad būtina žinoti, kiek pinigų konkrečiai bus numatyta žemės ūkiui Kaimo plėtros programoje, kad būtų aišku, kiek ir su kuo reikės dalytis. Ministras teisinosi, kad labai tikslių skaičių įrašyti keliolikai metų į priekį negalima, Baltoji knyga negali būti labai konkreti. Į ministro paaiškinimą, kad numatomų iššūkių rezultatuose yra numatyti konkretūs pasiekimų rodikliai, įvardyti procentais, pavyzdžiui, produktyvumas turi didėti 10 proc., LPGA tarybos nariai atkrito, kad visi skaičiavimai turi būti paremti pinigais.

Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė teigė, kad jau yra pasirašytas vienas labai ilgai kurtas dokumentas, iš kurio daug tikėtasi – tai Pieno sektoriaus plėtros strategija ir klausė, ar Baltoji knyga nebus dar vienas dokumentas, parašytas ir padėtas ant lentynos? Pasak viceministrės A. Miškinienės, strategijoje sugulė įvairių grupių nelengvai surikiuoti interesai ir kad ji būtų įgyvendinta, reikia visų sektoriaus dalyvių susitelkimo, nes užduotys iškeltos visiems, ne tik valstybiniam sektoriui. „Mes esame už tos strategijos įgyvendinimą, bet tam reikia gero moderatoriaus. Ir tikrai galima melžti tuos 3 mln. t pieno“, - teigė ji.

J. Vilionis dar prisiminė ir Nacionalinę gyvulininkystės programą. „Viskas ne padidėjo, o tik sumažėjo. Liko parašyti tik juodąją knygą, kai skersime paskutinę karvę“, - reziumavo LPGA prezidentas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai