Perdirbėjai kalba apie nuostolius, o gamintojai jau patiria embargo kirčius
2014-08-14

Vilnius. Nors ES deklaruoja, kad reikia palaikyti ir išsaugoti visą pieno sektorių, Lietuvoje labiau rūpinamasi perdirbėjais. Taip mano pieno žaliavos gamintojai, vėl susidūrę su skaudžia realybe ‑ vos Rusija paskelbė apie maisto produktų embargą, pieno žaliavos supirkimo kaina sumažėjo 30‑40 ct/kg.

„Perdirbėjai vienaip kalba viešai, o kitaip elgiasi realybėje. Jie jau nuo rugpjūčio 8 d. pradėjo vienašališkai spręsti problemą. Neįvertinę, kiek pieno buvo sunaudota Rusijos rinkoje, supirkimo kainą pradėjo negailestingai - po 30‑40 ct/kg ‑ rėžti visam pienui", ‑ teigia kooperatyvo „Lietuviškas pienas" direktorius Vytautas Lekešys.

Pasak jo, Vyriausybė, skirdama subsidijas, turėtų pasielgti principingai ir jų neduoti taip besielgiančioms įmonėms. Panašios nuomonės ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, „Pienas LT" kooperatyvo valdybos narys Bronius Markauskas. Jo įsitikinimu, pieno perdirbėjai, kurių produkcijos perteklius bus superkamas į intervencinius sandėlius, privalo įsipareigoti ministerijai nemažinti pieno supirkimo kainų žaliavos gamintojams. Priešingu atveju iš jų neturėtų būti intervenciniu būdu superkama produkcija.

LYTAGRA 19 07 04 mob

B. Markausko žodžiais, Vyriausybė turėtų parengti tokius mechanizmus, kurie draustų piktnaudžiauti tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams, nes visi esame pieno sektoriaus grandinės dalyviai. Esama pavyzdžių, kai būdavo skiriamos subsidijos, o gamintojas likdavo mažiausiai apsaugotas. Nuostoliams kompensuoti lėšų ketina skirti EK, todėl reikia labai gerai apsvarstyti ir rasti būdų, kad šįkart paramą pajustų bet du grandinės dalyviai - gamintojas ir perdirbėjas.

„Ši krizė - ne pirmoji. Ne pirmas ir perdirbėjų bandymas didžiąją dalį krizės netekimų perkelti ant gamintojų pečių. Tai nieko naujo, tačiau šįkart stebina, kad viskas daroma tokiu dideliu mastu. Kol kas yra tik Rusijos pasakymas, kad sankcijos bus taikomos vienus metus, tačiau perdirbėjų reagavimas neadekvatus. Pasakymas, kad pieno kainos bus mažinamos 30 ir daugiau procentų jau tapo veiksmu ir atrodo labai nepagrįstai", ‑ mano B. Markauskas.

„Lietuviško pieno" direktoriaus Vytauto Lekešio teigimu, dabartinė situacija veda prie pieno gamintojų sunaikinimo. „Pieno gamintojai juk taip pat investavo, ėmė kreditus iš bankų. Kaina drastiškai krenta nuo 85‑90 iki 55 ct/kg. Ar tai pamatuota lašu pieno, kuris skirtas Rusijos eksportui? Lietuvoje yra daug gudručių, kurie prisidengia situacija ir pasipildo sau pinigines", ‑ piktinasi V. Lekešys.

Jo žodžiais, dabar dejuojančios perdirbimo įmonės žinojo, kur veža pieno produktus, kokios gali būti pasekmės, kad rinka gali būti uždaroma be jokios priežasties. „Kai lieka neblogas pelnas, jos save apsidovanoja dividendais, o kai patiria nuostolių, stengiasi juos permesti ant gamintojų ir vartotojų pečių. Pienas superkamas po 50 ct, o parduodamas po 3,5 Lt, paskaičiuokite, kokie tuomet antkainiai ir uždarbiai?", ‑ teigia „Lietuviško pieno" direktorius.

Anot jo, Rusijos rinkai produkcija buvo gaminama ne iš latviško ar estiško pieno, o iš geriausio lietuviško, jai taikyta padidinta rizikos vertinimo sistema. Ūkininkai, siekdami pagaminti geresnės kokybės žaliavą, daugiau investavo, o dabar „gauna per galvas".

„Nereikia pamiršti, kad kasdien į Lietuvą iš Latvijos ir Estijos įvežama per 1 tūkst. t pieno, ir virkauja, kad embargas pieno sektoriuje paliečia keturias įmones, kasdien surenkančias 1040 t perteklinio pieno. Reikėtų kviesti visas pieno perdirbimo įmones, o ne tris keturis išrinktuosius, nes interesų turi visi, tačiau kitų niekas net neatsiklausia", ‑ sako V. Lekešys.

Jis skeptiškai vertina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiksmų planą, kuris turėtų padėti Lietuvos žemdirbiams, gamintojams ir verslininkams sumažinti patiriamus nuostolius. ŽŪM mano, kad naujas eksporto rinkas padės atverti įteisintas ritualinis skerdimas, tai yra ypač aktualu musulmoniškoms šalims, kurios domisi lietuviška galvijiena.

Dar viena galimybė padėti išgyventi Rusijos sankcijas - naujų žemės ūkio atašė etatų įsteigimas valstybėse, kurios gali tapti potencialiomis eksporto rinkomis - šiuo metu kalbama apie Kiniją ir Pietų Afriką. Pagrindinė atašė užduotis - naujų ryšių užmezgimas ir potencialių verslo partnerių paieška.

„Nelabai tikiu intervenciniais pirkimais. Jų kaina bus žemesnė. Jei EK neskirs lėšų, iš kur jų paims Lietuva? Tai oro pilių statymas. Kiekvieną dieną vis išgirstame po gerą naujieną. Ritualinio skerdimo įteisinimas, analogas žiniai, kad atsiveria Kinijos rinka. Praėjo nemažai laiko, o ar kas nors pasikeitė, kiek produkcijos vežame į šią šalį? Paskelbėme, kad gyvulius skresime pagal košerinio maisto ruošimo reikalavimus. Ar gali sveiko proto žmogus tikėti tokiomis kalbomis - tai labai ilgi procesai, kol suderini visas procedūras, gauni leidimus. Kam apgaudinėti gamintojus esant suirutei? Negalima visko vynioti į vatą ir laukti, kol pasigamins šilkas ar gražus drugelis", ‑ sako V. Lekešys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai