Pasėlių deklaravimas: ploto daugiau, pareiškėjų mažiau
2020-11-05

Vilnius. Nors šie metai dėl pandemijos buvo ir tebėra ypatingi, šiųmetis pasėlių deklaravimas vyko sklandžiai. Specialistai pastebi, kad patikrų ūkiuose mažėja, o vis daugiau ūkininkų duomenis pateikia savarankiškai.

Tokius rezultatus į, tikėtina, paskutinį šios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotolinį posėdį susirinkusiems parlamentarams pristatė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.

ŽŪM atstovas pabrėžė, kad, nors dėl susiklosčiusios situacijos deklaravimas buvo kiek neįprastas, tačiau pavyko sklandžiai: iš pradžių buvo deklaruojama tik nuotoliniu būdu, vėliau – ir įprastai, tačiau tam buvo skirta daugiau laiko.

Linas agro mob 21 06 04

Pastebėjus tam tikrus gamybos sulėtėjimus dėl pandemijos buvo kreiptasi į Europos Komisiją prašant leisti nukrypti nuo įprastų taisyklių ir mokėti didesnes avansines išmokas, kas ir buvo padaryta.

Jam antrindama Nacionalinės mokėjimo agentūros Žemės ūkio paramos departamento atstovė Giedrė Valbasytė taip pat kalbėjo, kad šiemet buvo „rekordinė avansinių mokėjimų suma“ – pirmą kartą jos mokėtos ūkininkaujantiems ekologiškai. Taip pat pirmą kartą mokėta susisietoji parama ir daržovių augintojams.

Iki spalio 30 d. už 2020 metais deklaruotus plotus ūkininkams jau buvo išmokėti 384 mln. eurų. Apie 121 000 pareiškėjų gavo tiesiogines išmokas (330 mln. eurų), 35 mln. eurų išmokėta ūkininkaujantiems nederlingose žemėse ir beveik 19 mln. eurų pasiekė ūkininkaujančius ekologiškai.

„Šiuo metu tęsiame avansinių išmokų mokėjimą bei atitinkamai ruošiamės galutinių išmokų mokėjimams, kurie prasidės nuo gruodžio 1 dienos“, - kalbėjo G. Valbasytė.

Dėl pandemijos šiemet sumažinta ir patikrų, tačiau, pasak T. Švilpausko, ir be šių ypatingų aplinkybių kryptingai dirbama ta linkme, kad kontrolės būtų mažiau. Anot jo, džiugina tai, kad mažėja ir pačių sankcijų, ir sankcionuojamų ūkininkų skaičius.

Jis taip pat priminė, kad šiemet, atsižvel į vasarinių audrų sukeltus nuostolius bei vėlyvą pasėlių brandą, koreguoti žalinimo reikalavimai ir posėlio išlaikymo terminai.

Apibendrindamas deklaravimo rezultatus ŽŪM atstovas teigė, kad tendencijos išlieka tos pačios: deklaruojamos žemės plotai didėja, o pareiškėjų skaičius mažėja. „Priežastys natūralios: mažesnių, vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukimas iš žemės ūkio veiklos ir stambesnių ūkių stiprėjimas, jų įtakos didėjimas“, - reziumavo T. Švilpauskas.

Jo teigimu, šiemet deklaruota apie 10 000 ha daugiau nei pernai, o pareiškėjų sumažėjo apie 1 200. Pastebima, kad mažėja deklaruojami daugiamečių pievų plotai, vis daugiau ūkių iš gyvulininkystės pereina į augalininkystės kryptį.

Kalbėdamas apie kitų metų perspektyvas ŽŪM atstovas minėjo, kad ir toliau bus dirbama ties kontrolės ir patikrų mažinimu, ketinama švelninti sankcijas dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės pažeidimų. Pasitelkiant jau ir dabar veikiančią išmaniąją programėlę „NMA agro“ ketinama skaitmenizuoti dar daugiau procedūrų ir procesų. Skaitmeninių įrankių pliusai, anot jo, ypač išryškėjo pandeminiu laikotarpiu, tad tai ketinama plėsti. Vienu esminiu kitų metų darbų išlieka ir pasirengimas naujajam BŽŪP periodui.

Gana sėkmingai vykusiais procesais džiaugėsi ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovas Sigitas Puodžiukas. „Covid iššūkiai parodė ir pozityvias tendencijas. Turiu pasidžiaugti, kad labai sutelktai ir organizuotai dirbo savivaldybių, ir ypač seniūnijų, specialistai. Prasidėjus realiam deklaravimui vietoje, ūkininkai jau buvo parengti paraiškų teikimui. Šiais metais pati paraiškų priėmimo informacinė sistema dirbo be sutrikimų, lyginant su kai kuriomis kitomis valstybės lygmenio informacinėmis sistemomis. Kitas dalykas, šiais metais gerokai padidėjo pačių žemdirbių, teikiančių paraiškas, skaičius“, - kalbėjo S. Puodžiukas. Anot jo, anksčiau tokių pareiškėjų vidurkis būdavo per 2 000, šiemet patys teikė jau daugiau kaip 5 000.

Nuotoliniame posėdyje dalyvavusi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė priminė ir šiųmečio deklaravimo netikėtumus – kaip niekad daug deklaruota moliūgų, tačiau pardavimui jų jau beveik nebėra, tad, anot jos, kyla įtarimų, ar moliūgų plotai nebus padidėję tik deklaracijose. Jau kreiptasi ir į NMA, prašant tai išsiaiškinti. „Juodieji ir baltieji ridikai, kurie galimai gali būti aliejiniai, tik deklaruojami kaip daržovės. Ir, aišku, kaip visada, dar ir krapai“, - įtarimais dalijosi Z. Cironkienė, primindama, kad pavyzdžiui morkų auginama mažesnis plotas, tačiau jų pakanka iki pavasario ir dar eksportavimui.

„Jie deklaruojami dėl paramos, dėl didesnio beakcizio kuro kiekio ir siekiant pasididinti ekonominį valdos dydį, bet tai nėra prekinė produkcija“, - apie problemas kalbėjo LDAA vadovė, teigdama, kad dėl tokios galimai nesąžiningos veiklos vėliau mažėja išmokos prekine daržininkyste užsiimantiems ūkiams.

Jai atsakydama NMA atstovė teigė, kad šie specifiniai pasėliai buvo įtraukti į vadinamąsias rizikos patikras, dalis jų ir patikrinta. Tikslius skaičius, anot jos, NMA pateiks parlamentinio komiteto nariams.

Tuo tarpu ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas teigė, kad piktnaudžiavimą parama galima apriboti atsižvelgiant į surenkamą arba rinkai pateikiamą produkciją. „Galima įstatymo tvarka ar tam tikrais reikalavimais nustatyti minimalią rinkai pateikiamą normą ir būtent taip apriboti tuos piktnaudžiautojus, kurie nebegalėtų pretenduoti į tą paramą“, - sakė A. Volkovas.

Z. Cironkienė replikavo, kad jei jau dabar būtų tokie reikalavimai, matyt, šiai dienai netrūktų moliūgų, nes pareiškėjai būtų suinteresuoti juos laiku nuimti, sandėliuoti ir, esant paklausai, tiekti rinkai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai