Nuo Vilniaus iki Briuselio: kaip įveiksime embargą? (papildyta)
2014-08-12

Vilnius. Žemės ūkio ministerija siūlys mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) daržovėms ir mėsai, sako ministrė Virginija Baltraitienė. Jos teigimu, mažesnis PVM galėtų paskatinti prekybą vidaus rinkoje.

„Siekis būtų padidinti vidaus rinką. Bent pagrindiniams produktams" - teigė ministrė antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete pristatydama veiksmų planą įveikiant Rusijos sankcijų maisto produktų importui pasekmes.

Po posėdžio žurnalistams ministrė teigė, kad PVM daliai maisto produktų 2015 metais nuo dabartinio standartinio 21 proc. tarifo galėtų būti mažinamas iki 5-7 procentų.

„Augintojų yra prašymas 5 arba 7 proc., yra kalbama apie daržoves ir mėsą", - teigė V.Baltraitienė. Jos teigimu, mažinti PVM prašo ir mėsos gamintojai, ir daržovių augintojai, mat, anot jų, Lietuvos turgavietėse yra daug atvežtinės neapskaitytos produkcijos, su kuria Lietuvos gamintojams sunku konkuruoti.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kalbėdama „Žinių radijo“ eteryje ministrė teigė, kad jei PVM būtų sumažintas, didieji prekybos centrai irgi turėtų koreguoti kainas. „Jeigu politikai ryžtųsi mažinti PVM, turėtų būti pasirašytas memorandumas su didžiaisiais Lietuvos prekybos centrais, (...) kad kainos turėtų mažėti. Jeigu kainos nemažėja prekybos centruose, nėra jokio tikslo PVM mažinti", - kalbėjo V. Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerijos veiksmų plane numatyta ir pilietinė akcija „Rinkis prekę lietuvišką". Tokia iniciatyva ketinama ne tik paskatinti lietuviškų produktų pirkimą šalies viduje, bet ir padėti žemės ūkio perdirbėjams realizuoti Lietuvoje tą produkciją, kurią buvo numatyta išvežti į Rusiją.

BVP sulėtėjimas galėtų būti didesnis nei 0,2 proc.

Žemės ūkio ministrės teigimu, nesiėmus veiksmų kompensuoti pieno ir mėsos sektoriaus praradimus dėl Rusijos įvestų maisto ir žemės ūkio produkcijos importo apribojimų, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo sulėtėjimas gali būti didesnis nei anksčiau minėti 0,2 proc.

„Pirminiai skaičiavimai remiasi turbūt tuo, kad mes matome, kiek praranda, kokius nuostolius patiria mūsų įmonės, jeigu iš karto jiems nekompensuojame. Mes matome, kiek pieno sektorius, mėsos sektorius praranda tose rinkose, į kurias eksportavo, Rusijos rinkoje. Jeigu mes ilgiau užtęsime, nespręsime tų klausimų, tai gali būti, kad augimas bus dar mažesnis", - interviu „Žinių radijui“ sakė V. Baltraitienė.

Anot jos, šiuo metu Finansų ministerijos skaičiavimai rodo, kad šalies BVP augimas dėl Rusijos pritaikytų sankcijų gali sulėtėti 0,2 procento. „Jei nedarysime jokių veiksmų, neužtikrinsime tos gamybos, neatsiras kitos naujos rinkos, tai tada, aišku, gali būti ir didesni skaičiai", - pažymėjo V. Baltraitienė.

Briuselis žada parengti kompensacijų ūkininkams planą

Portalas euobserver.com praneša, kad Europos Sąjungos pareigūnai šią savaitę ketina parengti planą, kaip dėl Rusijos įvestų sankcijų maisto produktams, kompensuoti nuostolius patyrusiems ūkininkams.

„Mes žiūrime ne tik kas tiksliai buvo įtraukti, bet taip pat į potencialų poveikį visiems produktams", - teigė ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Daciano Cioloso (Dačiano Čioloso) atstovas Rogeris Waite (Rodžeris Veitas). Anot jo, ketvirtadienį turėtų viskas būti aiškiau.

Lietuva ketvirtadienį pristatys Europos Komisijai (EK) priemones, kuriomis būtų kompensuojami šalies ūkininkų ir perdirbėjų nuostoliai dėl Rusijos taikomų sankcijų. Pirmadienį Lietuva paprašė Briuselio leidimo vykdyti intervencinius maisto produktų pirkimus. Pasak ministrės V. Baltraitienės, tokius pirkimus Lietuva vykdytų iš nacionalinio biudžeto, o išlaidas turėtų kompensuoti EK.

„Pagal nustatytą tvarką, jei Europos Komisija leidžia, jie mums kompensuoja, ką mes iš biudžeto išleidžiam. Mes kaupiam šitą supirktą produkciją, kuri ilgą laiką gali stovėti. Galbūt atsiradus kitoms rinkoms, mes ją parduodame ir grąžinam Europos Komisijai tuos pinigus", - kalbėjo ministrė.

Tačiau V. Baltraitienė abejojo, kad dėl kompensacijų su EK pavyks susitarti greitai, pasak jos, gali praeiti ir mėnuo derybų, nes reikia keisti tam tikrus reglamentus.

Supirkimo kainas mažinantys perdirbėjai kompensacijų negaus

V. Baltraitienės teigimu, būtų tikslinga atnaujinti valstybės rezervą, kuriame dabar laikoma druska, cukrus ir grūdai, ir jame kaupti mėsos ir pieno produktus. „Vyriausybės posėdyje siūlysime tokią, dar vieną pagalbos priemonę perdirbėjams apsvarstyti", - tvirtino ministrė.

Anot V. Baltraitienės, ją jau pasiekia žemdirbių skundai, kad žemės ūkio produkcijos perdirbėjai bando mažinti žaliavos supirkimo kainas. Pasak ministrės, dėl Rusijos sankcijų valstybės paramos siekiantys perdirbėjai negaus kompensacijų, jei mažins žaliavos iš ūkininkų supirkimo kainas.

„Manau, kad pats pirmasis darbas bus kreiptis į visas įmones raštu, jeigu jos mažins šitą kainą, mes negalime kalbėti  apie jokių nuostolių kompensavimą", - po parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdžio žurnalistams pareiškė V.Baltraitienė.

Pasak jos, nemažinti žaliavos supirkimo kainų perdirbėjus turėtų skatinti valstybės įsipareigojimas jiems padėti finansiškai įveikti Rusijos sankcijų padarinius.

„Bet ką ir sakė perdirbėjai, jie turi turėti garantiją, kad bus  atsižvelgta į tuos nuostolius, kuriuos jie patirs dėl to, kad išlaikytų tą patį supirkimo kiekį ir tą pačią kainą. Abipusis įsipareigojimas turi būti - jie nemažina (žaliavos supirkimo kainų - red.), o mes kompensuojame", - pridūrė ministrė.

Rusijai praėjusią savaitę apribojus mėsos, vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių, palaikančių sankcijas Rusijai, Lietuvos pienininkai (keturios įmonės) gali netekti apie 200 mln. litų, mėsininkai - 250 mln. litų, žuvies sektoriaus įmonės - 5 mln. litų, o vaisių ir daržovių augintojai - 28 mln. litų. Tokie nuostoliai būtų, jeigu nutrūktų gamyba arba nebūtų rinkų, kur būtų galima realizuoti produkciją.

Pieno įmonėms siūloma teikti beprocentes paskolas, o paskui jos lėšas grąžintų ne iš savo, o iš EK Lietuvai skirtų kompensacinių išmokų. Taip pat siūloma subsidijuoti mėsos supirkimo kainos.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai