Nukentėjęs žemės ūkis: kiek ir kaip jį remti?
2014-08-29

Kaunas. Rusijos embargo akivaizdoje iki šiol kalbėta išskirtinai apie tai, kaip Europos Komisija ir šalies valdžia turėtų paremti pieno ir mėsos sektorius. Tačiau žemdirbių savivalda taip pat nėra bejėgė, ji galėtų daugiau nuveikti žemdirbių labui, apie tai kalbėta penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje.

Rusijos embargas smukdo žemės ūkio veiklos gyvybingumą, o tai neigiamai atsiliepia ūkininkų veiklos raidai, jiems gresia finansiniai nuostoliai. Pasak Ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, yra būtina valstybinė intervencija, padėtį švelninančios priemonės ir kompensacijos žemdirbiams už patiriamus nuostolius, kurios padėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, bei priemonės, pažabojančios nesąžiningus perdirbėjų veiksmus žemdirbių atžvilgiu.

Padėtį švelninančias priemones, kurių imasi Briuselis ir Lietuva, ūkininkams pristatė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jo žodžiais, intervenciniai pirkimai šiandien nėra geriausia išeitis, nes supirkimo kainos yra labai žemos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Per vasarą ūkininkams svarbių klausimų nesumažėjo

„Jei valstybė pradėtų intervencinius pirkimus, tuomet perdirbėjams liktų laisvų apyvartinių lėšų ir įmonės galėtų toliau pirkti produkciją iš žemdirbių. Tačiau referencinės kainos šiuo metu yra nepalankios: jautienos intervencinio supirkimo kaina maždaug 30 proc. mažesnė negu rinkos, o pieno miltų ir sviesto - maždaug 40-60 proc. mažesnė", - atkreipė dėmesį į nepalankią aplinkybę R. Krasuckis ir pridūrė, kad Lietuva kelia klausimą Briuselyje dėl referencinių kainų didinimo.

Dėl embargo sunkumų patiriančių sektorių paramos klausimas ateinančią savaitę bus sprendžiamas Briuselyje. Lietuvos siekis - pripažinti pieno ir mėsos sektorius, kurie daugiausia eksportavo į Rusiją, labiausiai nukentėjusiais, o tuo pačiu labiausiai nukentėjusiems sektoriams taikyti išskirtines rėmimo priemones.

„Visų pirma kalbame apie paramą pieno gamintojams ir galvijų augintojams. Privataus sandėliavimo (sviesto ir lieso pieno miltų) rėmimo klausimą Europos Komisija jau išsprendė palankiai ir netrukus pradės taikyti šią paramą, bet mes dar siekiame, kad ši parama apimtų visų rūšių sūrius, o ne vien saugomų nuorodų produkciją. Parama produkcijos saugojimui paprasčiausiai leidžia perdirbėjams sandėliuoti gatavą produkciją be nuostolių. Mes taip pat siekiame grįžti prie eksporto grąžinamųjų subsidijų, bet britai, olandai ir danai yra prieš, esą tai iškraipys rinką. Dar norėtume išplėsti programos „Pienas vaikams" taikymą", - sakė R. Krasuckis, vardydamas klausimus, kuriuos Lietuva kels Briuselyje.

Europos Komisija yra leidusi taikyti gamintojams paramą de minimis iš nacionalinio biudžeto. Ši parama negali viršyti 15 tūkst. eurų per 3 metus. Tačiau ją apskaičiuojant, atimama likusi ūkininko gauta parama, kaip antai parama maisto kokybei, papildomam bičių maitinimui, iš savivaldybių gautos išmokos ir pan., tad stambesnis ūkis tokio rėmimo galo nė nepajusti.

Pasak R. Krasuckio, Lietuva siūlo kurti valstybės atsargų fondą, kaip alternatyvą intervenciniams pirkimams, kuris galėtų laikinai pagelbėti žemdirbiams. Tačiau būsimi žingsniai paaiškės po rugsėjo 5-osios Europos Tarybos posėdžio.

Ragino kalbėti atsakingiau

Diskutuojant dėl pieno sektoriaus rėmimo, LŪS posėdyje skambėjo vienas už kitą didesni nuostolių skaičiai, kuriuos vardijo ir ūkininkai, ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Rimantas Krasuckis replikavo, kad kalbėti apie galimus nuostolius reikia labai atsargiai ir apgalvotai, kad šie skaičiai vėliau neatsigręžtų prieš pačius žemdirbius.

„Baikime spekuliacijas, esą ministerija ruošia paramos planą perdirbėjams. Mūsų tikslas - remti nuostolius patiriantį pieno sektorių, ir visų pirma žemdirbius. Prašančiųjų paramos Briuselyje, Europos Komisija klausia, o ką mes patys padarėme, išvengdami galimų neigiamų pasekmių. Kur žemdirbių gamintojų organizacijos? Kur kooperacija? Ar vien prašome, ar ir patys kažką darome? Ar ieškome naujų rinkų savo produkcijai?", - kalbėjo R. Krasuckis.

Iš kairės: Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, viceministras Saulius Cironka, Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, pastebėjo, kad žemdirbių savivaldos atstovams trūksta argumentų reikalavimams pagrįsti, tam reikia labai konkrečių ir skaidrių skaičių.

„Jei bent trečdalis pieno gamintojų pajėgtų susivienyti, jie galėtų labai rimtai derėtis su perdirbėjais dėl kainų, situacija šiai dienai būtų kitokia. Dabar nesikooperavimas atsisuks antru galu. Vakarų šalių žemdirbių savivalda aktyviai dalyvauja sprendžiant panašias problemas rimtais pasiūlymais, o jų kooperacijos lygis leidžia jiems jaustis saugiau", - pastebėjo S. Cironka.

Jaunų ūkininkų rėmimą atidėjo

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tai, kad nuo rugsėjo 1 d. bus priimamos jaunųjų ūkininkų paraiškos įsikūrimo paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, kilo ūkininkų pasipiktinimas.

Visų pirma, apie paraiškų rinkimą buvo paskelbta, nors Kaimo plėtros 2014-2020 metų programa dar nėra galutinai suderinta ir patvirtinta. Antra, kaip nurodoma, Lietuvos ūkininkų sąjungos pranešime, klausimas nebuvo derintas su žemdirbių savivalda. Trečia, diskutuoti būtina ir dėl kriterijų pareiškėjams, ypač jų žemės ūkio valdos registracijos datos.

Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, buvo noras kuo greičiau startuoti, todėl paskubėta paskelbti apie paraiškų priėmimą. Tačiau sulaukta Europos Komisijos pastabų, kuriose nurodyta, kad priimti paraiškas galima bus tada, kai bus aiškiai apsispręsta, kas  laikoma jaunųjų ūkininkų įsikūrimu, kokio dydžio parama paramą įsikūrimui (maksimali ir minimali) gali būti teikiama. Briuselis sukritikavo Lietuvos norą paremti jaunuosius ūkininkus 70 tūkst. eurų, nurodydamas, kad įsikūrimui Lietuvoje tokia suma yra per didelė, o apatinė riba - 4000 eurų vertės žemės ūkio produkcijos kiekis per metus - per menka. Kol nėra nustatyta rėmimo dydžio, neįmanoma rengti verslo plano, nes parama įsikūrimui skiriama tik pagal verslo planus.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė pripažino, kad remti jaunuosius ūkininkus paskubėta

„Dar viena sąlyga yra tai, kad per 18 mėnesių nuo įsikūrinimo jaunasis ūkininkas turi tapti aktyviu ūkininku, o ką vadinti aktyviu ūkininku, Lietuvoje irgi neapsispręsta. Be to, Europos Komisija nurodo užtikrinti, kad parama neatitektų tyčia suskaidytų ūkių nariams", - pabrėžė V. Daugalienė.

Šią savaitę Žemės ūkio ministerija, sulaukusi Briuselio pastabų, atšaukė anksčiau skelbtą jaunųjų ūkininkų paraiškų priėmimą.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pasidžiaugė, kad Briuselio pastabos ir sprendimas visiškai atitiko Lietuvos žemdirbių lūkesčius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai