Vilnius. Žemės ūkio ministerija rengia melioracijos statinių valdymo, finansavimo ir nuosavybės santykių pertvarkymo modelį. Ekspertų prašoma pateikti pasiūlymų, kurie padėtų nustatyti žemės savininkų ir valstybės atsakomybę bei pareigas naudojant ir prižiūrint melioracijos turtą.

„Nesutiksiu, kad visa našta būtų perkelta ant ūkininkų pečių. Inicijuojamas ekspertinis tyrimas turėtų pasiūlyti optimalų variantą, kad kuo mažiau nukentėtų žemdirbiai", - ministerijos pranešime žiniasklaidai cituojamas ministras Bronius Markauskas.

Melioracijos sistemų senėjimas, techninės būklės blogėjimas tampa vis aktualesnis. Šiemet tai liūčių nuniokotuose laukuose pajuto daugelis ūkininkų.

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui ir jų rekonstrukcijai finansuoti savivaldybėms 2018 m. reikėtų 45 mln. Eur. Valstybė gali skirti 9,4 mln. Eur (1 mln. Eur mažiau nei 2017 m.) eksploatavimui, o ES lėšų likutis rekonstrukcijai 2018-2020 m. laikotarpiui sudaro apie 18 mln. Eur.

„Esama situacija netenkina nei valstybės, nei patikėjimo teise melioracijos statinius valdančių savivaldybių, nei naudą iš melioruotos žemės gaunančių žemės savininkų", - sako ministras. B. Markauskas.

Lietuvos melioracijos statinių balansinė vertė viršija 2 mlrd. Eur, žemės savininkams perduota statinių už 0,9 mlrd. Eur. Valstybės kontrolė rekomendavo Žemės ūkio ministerijai parengti veiksmų planą dėl likusio valstybės nuosavybėje melioracijos turto (drenažo rinktuvų, griovių, polderių, tvenkinių užtvankų, vandens pralaidų, tiltų ir kt.) privatizavimo.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta, jog iki 2020 m. pabaigos valstybei priklausantys melioracijos statiniai būtų perduoti jų tiesioginiams naudotojams.

ŽŪM, MŪ inf.