Kuriami saugikliai kaistančiai lietuviškai žemei
2013-10-17

Kaunas. Žemdirbiai diskutuoja, kaip užkirsti kelią spekuliacijoms žeme ir didelei žemės koncentracijai. Lietuvos ūkininkų sąjungos siūlymai labai įvairūs: nuo finansinių sankcijų žemės nedirbantiems, o ją tik nuomojantiems savininkams, didesnės žemę valdančių bendrovių akcijų kontrolės iki valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų taikymo pirkėjams bei paramos dydžio ribojimo stambiesiems žemvaldžiams.

Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstinis prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska, prasidėjo emocingu pasisakymu - Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus pareiškė nedalyvausiąs diskusijose dėl „saugiklių", kuriais siekiama užkirsti kelią spekuliacijoms žeme, nes, pasak jo, reikia ne apie „saugiklius" kalbėti, bet saugoti savo žemę, jokiam užsieniečiui jos neparduoti.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Išliejęs nuoskaudą, ūkininkas Antanas Stonkus paliko posėdį

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme numatyta, kad bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha. Įsigyjamos žemės lubos taikomos ne vienam asmeniui, bet ir su juo susijusiems asmenims (pavyzdžiui, kai šeimoje yra vyras, žmona, nepilnamečiai vaikai, tai jiems visiems priklausančios žemės plotas negali viršyti 500 ha).

Juridiniai asmenys laikomi susijusiais tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar pajų arba tas pats asmuo yra įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Susijusių juridinių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas taip pat bus skaičiuojamas kaip bendras.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas su vicepirmininkais Genute Staliūniene ir Raimundu Jovarausku

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus, plotą ribojančios ir susijusius asmenis įvardijančios įstatymo pataisos įsigalios nuo ateinančių metų, todėl atgalinės galios jos neturės. Įsigaliojus minėtoms pataisoms, pirmenybę pirkti žemę turės jos naudotojas, kaimynas. Perkant žemės brangiau kaip už 50 tūkst. litų, pirkėjui teks deklaruoti pajamas.

Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska ir Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius

Ribojančių priemonių daug, tik ne visos tinka

LŪS posėdžio dalyviai siūlė daugiau žemės įsigijimą ribojančių priemonių, tačiau A. Petkevičius pastebėjo, kad taikyti didesnis priemonių skaičius anaiptol nereiškia efektyvumo, nes įgyvendinti priemones kainuos, tai gali tapti pernelyg didele našta. A. Petkevičius sutiko, kad svarstytinas galėtų būti nuostatų griežtinimas dėl susietųjų juridinių asmenų ir finansinių priemonių taikymas.

LŪS prezidiumo nariai susirūpinę vardijo atvejus, kai dėl valdininkų nerangumo ar tyčios ūkininkai nespėjo apsirūpinti žeme: vienur žemę iš po nosies pasiglemžė atėjūnai su išvadomis, kitur aukcionai vyksta nesąžiningai. Daug kritikos diskusijose buvo skirta kontrolės institucijoms - Nacionalinei žemės tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

LŪS Pasvalio rajono skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis siūlo, kad žemę pirkti galėtų tik lietuvių kalbą mokantys asmenys

LŪS Pasvalio rajono skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis iškėlė mintį danų pavyzdžiu taikyti sėslumo cenzą ir valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam įsigyti žemės. Jis nuogąstavo, kad esant dabartiniam korupcijos lygiui, saugikliai vargu ar bus efektyvūs.

Pasak A. Petkevičiaus, Danijoje kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas ne žemės įsigijimui, o ūkiui: norint užsiimti žemės ūkio veikla, būtina mokėti danų kalbą. Lietuvoje nėra apibrėžta, kas yra ūkis, jo formos yra įvairios. „Gal kaip tik laikas peržiūrėti Ūkininko ūkio įstatymą ir jį modernizuoti taip, kad laikytis jo nuostatų privalėtų vienodai visi, kas ūkininkauja, nepriklausomai nuo teisinės organizacinės formos, t. y. tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys", - svarstė A. Petkevičius.

Kalbėta ir apie kitų kvalifikacinių reikalavimų taikymą. Valstybinės žemės pardavimą reglamentuojantys teisės aktai numato tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, pageidaujantiems įsigyti valstybinės žemės ne atvirame aukcione. Analogiški ar reikalavimai galėtų būti taikomi ir perkant žemę iš privačių asmenų. Tuomet žemę pirktų tik tie asmenys, kurie pasirengę vykdyti žemės ūkio veiklą.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ragino labiau kontroliuoti žemę valdančias akcines bendroves

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius kalbėjo apie tai, kad įstatymais iš esmės nekontroliuoja žemės, kuri priklauso akcinėms bendrovėms, judėjimo: akcijos keliauja iš rankų į rankas, o kartu su jomis ir teisė į žemę. Tai landa telkti didelius plotus žemės vienose rankose.

Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus manymu, situaciją galima būtų taisyti pasinaudojus Pelno mokesčio mokestine baze, kurioje fiksuojami įmonių akcininkai, turintys bent 10 proc. akcijų.

Kad neužlipus ant savo pačių grėblio

Jurbarko rajono ūkininkų vadovas ir LŪS vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas siūlė riboti galimybę nuomoti įsigytą žemės ūkio paskirties žemę. „Pirkai žemę, vadinasi, privalai ją dirbti, negali nuomoti", - sakė R. Jovarauskas. A. Petkevičius abejojo tokios priemonės tikslingumu, nes ji ribotų disponavimo žeme teisę.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas siūlė, kad tam, kuris pirko žemę ir jos nedirba, o nuomoja, būtų taikomi didesni mokesčiai. Didesnis pajamų mokestis galėtų būti taikomas perleidus žemės ūkio paskirties žemę (mokestis turėtų būti toks, kad neapsimokėtų perpardavinėti žemę; ją pirkti naudinga būtų tik tiems asmenims, kurie suinteresuoti ją dirbti ir gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos).

Plungės rajono atstovas Marijus Kaktys atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie žemės pardavimo saugiklius, nereikia pamiršti, jog jie galios ir ūkininkams, tad svarbu patiems neužlipti ant grėblio

LŪS iš esmės pritarė Joniškio skyriaus pirmininkės Lilijos Šermukšnienės pasiūlymui dėl regresinio paramos principo taikymo, t. y. kuo didesnį žemės plotą asmuo valdo, tuo santykinai mažiau paramos žemės ūkio veiklai jis gauna. Ši priemonė galėtų būti taikoma nustačius, kad tie patys asmenys yra įkūrę keletą kitų įmonių, kurie bendrai valdo daugiau kaip 500 ha žemės, mažinant jiems paramos intensyvumą. Kitaip tariant, priemonė neskatintų telkti žemę vienose rankose.

LŪS nariai balsuoja dėl regresinio paramos principo taikymo, ribojančio paramą stambiesiems žemdirbiams

Viceministrė pritaria įstatymo peržiūrai

Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska, reaguodama į žemdirbių reiškiamas mintis, pritarė, jog būtina peržiūrėti įstatymo nuostatas, kurios leidžia asmenims, turintiems iki 50 proc. įmonių akcijų, išvengti teisės į žemės nuosavybę kontrolės. Ji taip pat pritarė, jog labai svarbus momentas yra tai, jog galimybė pirkti žemę būtų susieta su asmens tikslu šią žemę dirbti.

Komentuodama siūlymą taikyti kalbos kriterijų, L. Počikovska teigė, kad jei šis kriterijus svarbus parduodant žemę, jis ir taip suveiks. „Nuo mūsų pačių priklauso, kas pirks žemę. Jei ateis pirkėjas, kuris nemokės susikalbėti - tai savininkas pats ir nuspręs, ar parduoti žemę. Žinoma, jei jam iš tiesų visų pirma rūpi ne ilgas litas, o tai, kad žemė neatitektų užsieniečiui", - sakė viceministrė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai