Vilnius. Inovacijos, konsolidacija, kompetentingi politikų ir tarnautojų sprendimai, įvairovė, nišų išnaudojimas, strategavimas ir gebėjimas operatyviai reaguoti į pokyčius – svarstymų, koks yra ir kur link eina šalies žemės ūkis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių konferencijos diskusijoje būta daug. Dėl vieno sutarė visi – žmonės valgyti ir toliau norės, tad ūkininkų užaugintas maistas ir toliau bus labai svarbus.

Antrąją tradicinės LŽŪBA metinės konferencijos dieną asociacijos nariai kartu su politikais, mokslo ir kitų asociacijų, organizacijų atstovais svarstė, kaip pasiekti proveržį, nes pagal gaminamą bendrąją žemės ūkio produkciją 1 ha Lietuva ES kontekste nuolat paskutinėje vietoje – 964 Eur/ha.

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė atkreipė dėmesį, kad žemės ūkis gali būti vertinamas ne tik pagal pagaminamą bendrąją produkciją 1 ha, bet ir pagal kitus parametrus. Ir tikrai ne visuose užima paskutinę vietą.

Kritiniais proveržio veiksniais ji įvardijo kelias kaime veikiančias grupes: kaimo gyventojus, kuriems žemės ūkis yra tik galimybė prisidurti prie kito atlygio, šeimos ūkininkavimo tradicijas atkuriantys ūkininkai, kuriems tai – pagrindinis pajamų šaltinis, ir investuotojai, siekiantys gauti pajamų iš kapitalo. Pasak jos, turint šias grupes faktiškai užprogramuotas socialinis konfliktas, tačiau visos labai reikalingos, mat būtent įvairovė leidžia sėkmingai gyvuoti kaimui.

Diskusiją pradėjęs LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad ES bendrajai žemės ūkio politikai – 60 metų, tačiau kažkur pasimetė tikslai didinti žemės ūkio gamybą ir našumą

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad žmonių pasaulyje tik daugėja, tad lietuviškų žemės ūkio produktų poreikis irgi turėtų tik augti. Kita vertus, negalima užsimerkti prieš pokyčius maisto grandinėje.

„Daugiausia sėkmės – eksporte ir ten, kur pagaunamos tendencijos. Su fintech šiąbangą pavyko pagauti, tad reikėtų žemės ūkiui nebijoti rizikuoti ir gaudyti tą bangą“, – kalbėjo ekonomistas.

Esminiais taškais jis įvardijo kooperaciją, ėjimą į perdirbimą (taip užsitikrinant stabilesnes pajamas), nišinių produktų gamybą, inovacijas. Jo teigimu, už tai, kas, tikėtina, greitu metu vyks pasaulio maisto pramonėje, stipriau galbūt yra tik ant bangos esanti energetika, tad norėtųsi, kad Lietuva ir jos gamintojai neliktų šių pokyčių nuošalėje.

Anot jo, dažnai pastebima, kad mažus ūkius gelbėja tik ES parama. Jei nesi nišinis gamintojas, be subsidijų tikrai sudėtinga. Kaip vieną iš proveržio galimybių jis minėjo ir konsolidaciją.

„Skaičiai rodo, kad didesnis ūkis – našesnis. Didesni ūkiai turi didesnę tikimybę gauti gausesnį derlingumą, išleisti mažiau dėl technologijų – yra daugiau erdvės“, – sakė T. Povilauskas.

Įžvalgas apie žemės ūkį pateikė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Pasak jo, žvelgiant į BŽŪP tikslus ir funkcijas (bendrosios pridėtinės vertės didinimo, socialinę ir aplinkosauginę) akivaizdu, kad tai suderinti sunku.

„Kalbėdami apie bendrą pridėtinę vertę klausiame, ar reikia padėti atsiliekantiems, ar skatinti įsibėgėjančius. Jei norime didinti pridėtinę vertę, aišku, reikia skatinti įsibėgėjančius. Kita vertus, yra ir socialinė funkcija“, – svarstė ekonomistas, vis dėlto linkęs prie to, kad padėti reikia tiems, kurie įsibėgėja ir gali daryti teigiamą įtaką ekonomikai.

Pasak jo, sunkiai suprantamas ir ES noras turėti vienodus standartus visoje bendrijoje. Pavyzdžiui, leidimas juos atskiroms šalims pradėti taikyti skirtingu metu konkurencines sąlygas padaro nebelygias.

Kodėl tokie skirtumai tarp ES šalių narių, atsakymų ieškojo ir VDU ŽŪA prof. Jonas Čaplikas, primindamas, kad mūsų gamybos lygis – apie 4 kartus mažesnis nei intensyvaus žemės ūkio ES šalyse. Tai lėmė žemės ūkio gamybos šakinė struktūra, produktyvumo, gamintojų kainų ir žemės ūkio struktūros skirtumai.

Vis dėlto, jo skaičiavimais, prekinės žemės ūkio produkcijos iš 1 ha žemės ūkio naudmenų rodiklis bendrovėse ir įmonėse yra artimas ES šalių vidurkiui ir daugiau nei 2,5 karto aukštesnis nei Lietuvos visų kategorijų ūkiuose.

Nepamiršti strategavimo svarbos ragino VDU ŽŪA prof. Jonas Čaplikas (centre)

Jis taip pat priminė ne tik produkcijos, bet ir pelno rodiklio svarbą. O kalbėdamas apie proveržį ragino aiškiai apibrėžti, kas tai yra. Profesoriaus teigimu, žemės ūkio proveržis turi būti tikslingas, strategiškas, skirtas esminėms problemoms, kylančioms dėl pokyčių išorinėje aplinkoje, darniai išspręsti.

Nors šiuo metu daug diskutuojama apie neseniai patvirtintą Strateginį planą, prof. J. Čaplikas ragino žiūrėti į priekį ir į tai atsižvelgiant planuoti ūkių ateitį.

„Strateginio plano diskusijų laikas praėjo, patinka ar nepatinka – turime žiūrėti, kokios galimybės atsiveria. Planuoti pokyčius jau pas save. Negalima tikėtis, kad bendrai Lietuvai sudėliota strategija tiktų vienam ūkiui. Taip nebuvo ir nebus“, – ieškoti būtent savo ūkiui tinkamų sprendimų ragino profesorius.

Pasak jo, svarbu suprasti, kad kiekvienas iššūkis gali tapti galimybe, o strateguojantieji geriau išvengia pavojų ir pasinaudoja galimybėmis.

Kokie šiandienos žemės ūkio iššūkiai, kalbėjo ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė, globalias tendencijas apžvelgė Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos veterinarijos teisės ekspertas prof. Kazimieras Lukauskas, įžvalgomis pasidalijo ekonomistas Rimantas Rudzkis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Diskusijoje dalyvavę (iš kairės) aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (antras iš kairės) tikino, kad žemdirbiai girdimi, juos norima matyti kaip partnerius, o su probleminiais klausimais bandoma žiūrėti į realią situaciją, ieškoma sprendimų

Reaguodamas į T. Povilausko pastabą, kad reikėtų duoti dar didesnį pagreitį įsibėgėjantiems, K. Navickas priminė, kad visada reikia suderinti kaimo plėtrą su ekonomika, bet dažnai tai yra labai sudėtinga.

„Tikriausiai nereikia per daug dejuoti, nors čia ir uždėta minorinė gaida. Šiais metais buvo tik du sektoriai, kurie augo arba nebuvo recesijoje, tai yra informacinės technologijos ir žemės ūkis. (...) Žemės ūkis – dėl to, kad augo supirkimo kainos“, – kalbėjo K. Navickas.

Apibendrindamas diskusiją parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad labai svarbu nesivaikyti populistų ir aktyvistų keliamų idėjų, o sprendimus priimti reikia vadovaujantis žiniomis. Be to, apskaičiuojant rodiklius būtina turėti teisingas reikšmes – atskirti gaminančius ir negaminančius, nors teoriškai priskiriamus žemės ūkiui. To nepadarius rodikliai išsikreipia.

Paminėdamas svarbiausius diskusijos klausimus jis pabrėžė, kad proveržis savaime neįvyks. „Žemės ūkyje proveržis gali atsirasti po 5, 10 ar 20 metų darbo. Nuoseklaus ir su išmanymu. Tiesiog taip neatsitinka, viską reikia sukurti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

„Nėra receptų, ką ir kaip daryti. Dėkoju, kad privertėte mąstyti“, – diskusiją reziumavo LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas.

Į konferenciją susirinkę LŽŪBA nariai kartu su mokslo, organizacijų atstovais ir politikais svarstė, kur link eina Lietuvos žemės ūkis

LŽŪBA nariai po diskusijos teigė, kad žemės ūkis turėtų išbristi iš nesutarimų. Kaip portalui manoūkis.lt sakė ŽŪB „Jotainiai“ vadovas Eimantas Čeponis, iš pradžių reikėtų rasti bendrą kalbą su Europos Komisija, kad būtų galima kartu veikti, nes kol kas – tik pelkės. Anot jo, bendrą kalbą turėtų rasti ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos, nes kartais atrodo, kad daug kas vyksta ekspromtu, nesikliaujama mokslo žiniomis.

Kad šiandien nestinga susiskaldymo ir manipuliavimo išmokomis, taip pat svarstė ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas. Apžvelgdamas šalies žemės ūkio raidą jis išskyrė kelis skirtingus etapus, bet, anot jo, dar niekada nebuvo tokios priešpriešos kaip pastarąjį dešimtmetį, mat nė viena iš buvusių kelių Vyriausybių nevedė į vienybę. Vis dėlto vertinant bendrai, tas proveržis vyksta jau kone nuo pat nepriklausomybės.

„Bendrai žemės ūkis atrodo visai gražiai. Priklauso nuo to, kokį skaičių paimsi. Žinome, kad ateityje geriau nebus, bet valgyti vis tiek reikės. Jei bus blogai, valdžia nesusitvarkys, galiausiai rinka ištaisys, tik gali kilti labai skaudžių pasekmių vartotojams. Bet tikrai rinka galiausiai viską sudėlios“, – portalui manoūkis.lt po diskusijos sakė A. Bardauskas.