Konstitucinis Teismas: žemės įsigijimo pirmumo tvarka - teisėta
2021-09-28

Vilnius. Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė sprendimą, kad dabar galiojanti žemės pirkimo pirmumo teise tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo nutarimu pripažįstama, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) 5 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

Byla buvo nagrinėta pagal neįvardijamos bendrovės skundą, ar pirmumo teisę numatančios minėto įstatymo nuostatos neprieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams.

RVAC 21 09 30

Dabar įstatymas numato, kad jeigu tokios žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per tris mėnesius turi teisę teisme reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Anot bendrovės, nuo 2014 metų į žemės pardavimo procesą įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kuri sudarant sklypo pirkimo–pardavimo sandorį patikrina, ar yra žmonių, turinčių pirmumo teisę jį pirkti, ir išduoda atitinkamą pažymą sklypo pardavėjui. Notaras patvirtinti sandorį gali tik gavęs NŽT dokumentus.

„Valstybės institucija, išduodama visus reikiamus leidimus sudaryti sandorį, turi pareigą užtikrinti tinkamą pirmumo teisės įgyvendinimą, todėl atsakomybė už klaidas, padarytas leidžiant sudaryti tokį sandorį, turi tekti išimtinai šiai valstybės institucijai“, – nurodoma bendrovės skunde.

Jame pažymima, kad privalomas valstybės institucijos ir notaro dalyvavimas sudarant sandorį jo šalims leidžia pagrįstai tikėtis, jog jis vyksta teisėtai, tačiau pirkėjo teisės ir pareigos perkeliamos net ir tuo atveju, kai pirmumo teisė buvo pažeista dėl institucijos kaltės.

Spręsdamas KT pažymėjo, kad  konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai, be kita ko, suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

KT teigimu, žemės santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei. Diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, konstituciškai pagrįstus nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus.

Tuo pačiu KT pabrėžia, kad asmuo, dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, valstybės institucijų veiksmų), įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės sklypą pažeidžiant nustatytą pirmumo teisę, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad ši jo teisė į įsigytą turtą bet kuriuo atveju galės būti išlaikyta. O įstatymais numatytas 3 mėn. laikotarpis, per kurį galima reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas, leidžia užtikrinti „interesų pusiausvyrą, apsaugoti susiklosčiusių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo‒pardavimo teisinių santykių stabilumą“.

Be to KT priminė, kad asmuo, kuriam valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padaryta materialinė ar moralinė žala, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti tokios žalos atlyginimo.

Pagal BNS, Konstitucinio Teismo inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai