Kokybiški produktai ir viešieji pirkimai: kaip suderinti?
2020-09-10

Vilnius. Ekologiška, ūkininkų užauginta produkcija gali atsidurti ir viešojo sektoriaus maitinime – keleto ugdymo įstaigų auklėtiniai ragauja iš vietinių produktų pagamintą maistą. Tiesa, prieš tai tenka susidoroti su viešųjų pirkimų procedūromis. Kokius iššūkius tenka įveikti?

Antrus metus iš eilės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos gali gauti paramą ir padengti kainų skirtumą, susidarantį vaikų maitinimui naudojant ekologiškus ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus maisto produktus vietoje įprastinių maisto produktų ir žaliavų. Šia parama 2019 m. pasinaudojo septyni pareiškėjai, šiemet projekte dalyvauja dešimt, jiems skirta 571 tūkst. eurų.

Paramą numatoma tęsti ir kitais metais, planuojama, kad ugdymo įstaigos galės teikti paraiškas šių metų spalio – lapkričio mėnesiais. Vis dėlto nemaža dalis įstaigų nedrįsta net bandyti, bijodami nesusidoroti su viešaisiais pirkimais ir administracine našta. Šiai temai daug dėmesio skirta antradienį Vilniuje vykusioje „Kokybiško maisto šventėje“.

Linas Agro 20 09 01

Apie vadinamuosius žaliuosius pirkimus kalbėjusi žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė teigė, kad būta siekio, jog 2018 metais žalieji pirkimai  turėjo sudaryti ne mažiau 45 proc., o 2020 m. siektų ne mažiau 50 proc. Vis dėlto realybė kitokia – tokių pirkimų 2018 m. buvo tik 7 proc., o ir juose didžiausią dalį sudarė biuro įranga ir raštinės prekės, maistui teko tik 6,7 proc.

Jos teigimu, ministerija siūlo šalia ekologiškų produktų įtraukti ir kitus – nacionalinės kokybės sistemos, su saugomomis nuorodomis ir trumpųjų grandinių. Siekis – nuo 2022 metų per žaliuosius pirkimus būtų perkama ne mažiau kaip 20 proc.maisto.

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė apžvelgė dabar taikomas priemones, skatinant kokybiškų, vietinių produktų naudojimą

Su viešaisiais pirkimais iššūkių turi ir ministerijos projekte dalyvajančios ugdymo įstaigos. „Tenka pripažinti, kad dabar viešieji pirkimai – sudėtinga procedūra ir tenka daryti kelis pirkimus, nes negali užtikrinti asortimento“, - kalbėjo G. Pupšytė.

Kalbėdama apie projekte dalyvaujančių ugdymo įstaigų skaičių ji pripažino, kad skaičiai nėra tokie, kokių norėtųsi. „Bandėme aiškintis, ką turėtume tobulinti. Įstaigos nurodė, kad neranda ekologiškos ir nacionalinės kokybės sistemos  gamintojų, per mažas jų siūlomas asortimentas. Ši problema bus sprendžiama. (...) Žemės ūkio ministerijos tikslas – kad viešajame maitinime galėtų dalyvauti mūsų ūkininkai“, - kalbėjo ministro patarėja.

Centrinė pirkimų organizacija (CPO) pradėjo veiksmus dėl maisto pirkimo centralizavimo – startuota nuo pieno ir jo produktų bei duonos gaminių, sąrašą ketinama plėsti. Auditorijai kalbėjęs Centrinės pirkimų organizacijos direktorius Darius Vedrickas akcentavo kruopštų perkančiosios organizacijos pasirengimą pirkimui. „Viešieji pirkimai ir kokybiški produktai - ar gali šie dalykai būti kartu?.. Jei perkančiosios organizacijos tikslas yra ne tik turėti sutartį, bet ir įsigyti kokybiškus produktus“, - sakė D. Vedrickas.

Anot jo, CPO yra pasirinkusi taikyti dinaminę pirkimo sistemą, kai patikrinama tik kvalifikacija (bendrieji reikalavimai ir maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas) ir įsileidžiama į sistemą. Teigiama, kad tai daroma būtent todėl, kad į pirkimus įsitrauktų ūkininkai ir smulkūs tiekėjai.

„Svarbiausia – kompetencijos ir planavimas. Jei tai išspręsime, tikrai turėsime daugiau", - teigė Centrinės pirkimų organizacijos direktorius Darius Vedrickas

CPO vadovas kalbėjo ir apie problemas, kylančias dėl to, kad norintis pirkime dalyvauti tiekėjas kone ištisai turi stebėti sistemą, analizuoti krūvas skirtingų dokumentų ir rengti pasiūlymus. Norint to išvengti bandoma kurti universalią techninę specifikaciją ir pirkimus pradėti vykdyti centralizuotai. Pasak D. Vedricko, maisto pirkimai yra gana panašūs, tad galėtų vykti susijungus kelioms įstaigoms ar savivaldybės lygiu.

„Kas dar labai svarbu – žinutė rinkai. Jei perkančioji turi tikslą orientuotis į ekologiją ir nacionalinės kokybės sistemos produktus, apie tai rinką reikia informuoti kuo anksčiau, kad tiekėjai prisitaikytų ir žinotų galimybes. (...) Ir jei reikia medaus – pirkite medų, o ne kartu ir dar kažką. Jei tai darys vienas darželis – taip, tai bus mažas kiekis. Bet jei keli ar savivaldybė...“, - apie kylančius iššūkius kalbėjo D. Vedrickas.

Konferencijoje dalyvavę ugdymo įstaigų atstovai kalbėjo, kad jiems sunkumų kelia itin siauras ekologiškų produktų asortimentas, ne vienas kalbėjusysis minėjo ekologiškos mėsos ar jos įvairovės stygių. Taip pat trūksta ir pačių tiekėjų – tenka jų ieškoti patiems, o susiradus, dar ir galvoti, ar tikrai atvežama kokybiška prekė.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė tikino gaunanti visą paletę ekologiškos produkcijos, tačiau turinti pagrindo nerimauti, ar gaunama produkcija atitinka aprašą. Jai antrino ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, teigdama, kad nesąžiningi tiekėjai – vis dar didelė problema. Ji taip pat abejojo, ar centralizuota sistema padės įsitraukti smulkiesiems ūkininkams, galbūt atvirkščiai – tai bus paranku jau dabar rinkoje esantiems žaidėjams.

Tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis kalbėjo, kad labai svarbus ir perkančiųjų požiūris. Jiems būtina suprasti, kad žemės ūkyje egzistuoja cikliškumas ir vargu ar gali tikėtis tam tikrų kiekių atitinkamos produkcijos „čia ir dabar“. „Esminė problema – mūsų požiūris. Reikia kalbėti, kad mums reikės, paruoškite. Nori gauti aukštos kokybės – tarkis. Jei užsisakysi iš anksto, tada ir patieksime. Mes galime bananų priauginti, bet kiek jie kainuos?..“, - kalbėjo LEŪA pirmininkas.

Diskusijoje (iš kairės) LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis, CPO direktorius Darius Vedrickas, LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis ieškojo spendimų, kaip reikėtų suderinti ir viešuosius pirkimus, ir siekį tiekti ūkininkų produkciją

Tai, kad ūkininkams, kaip tiekėjams, reiktų mažinti administracinę viešųjų pirkimų naštą, o perkančiosioms organizacijoms  - suvokti šios srities specifiškumą, kalbėjo ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis: „žemės ūkis turi ciklą. Žemę dirbantys žmonės turi žinoti, ko jums reikės (kitais metais, - red.) jau po derliaus nuėmimo. CPO dinaminio pirkimo organizavimas tą problemą galbūt ir išspręs“.

Anot jo, tokia sistema nuimtų nuo ūkininko ir administracinę naštą – jam reiktų vieną kartą įsigilinti į dokumentus, o ne daryti tai kiekvieno pirkimo metu. „Ūkininkas galės pasiūlyti, kad nuo rugsėjo pirmos iki spalio trisdešimtos galėsiu teikti burokėlius ar morkas. Kitas ūkininkas užims kitus laikus. Galėtų sistema ir sutartis sudaryti, kad perkančiosioms nereiktų administruoti. Joms nukristų didelė našta“, - kalbėjo žemės ūkio ministras.

Jam pritarė ir Z. Cironkienė, primindama apie dialogo svarbą. Anot jos, ugdymo įstaigoms ar kitoms organizacijoms norint rasti tiekėjus, vertėtų pirmiausiai pasikalbėti su žemdirbių asociacijomis. „Augintojai iš vienos pusės yra inertiški, iš kitos pusės - turi nusistovėjusią pardavimo rinką. Gali būti, kad turės atliekamos produkcijos, bet paprastai dabartinėje situacijoje augintojas labai atsargiai didina plotus ir asortimentą. Nebent turi užsakymą. Jei kreiptumėtės į LDAA, būtų visai kitoks bendradarbiavimas, mes paskatintume“, - bendradarbiavimo ir komunikavimo būtinybę pabrėžė Z. Cironkienė.

Auditorijoje pasigirdus kalboms, kad ekologiškų vaisių ir daržovių augintojų yra, tačiau labai sunku surasti tokios mėsos tiekėjų, ŽŪK BIO LEUA direktorius Nikolajus Dubnikovas replikavo, kad „mėsos yra va tiek“. Demonstruodamas skaidres jis kalbėjo apie tai, kad šalyje ekologiškos mėsos užauginama pakankamai, tačiau „skerdimo įstaigose ji tampa standartine produkcija“. „Dominuojanti sistema nepalanki. Mes visus galime aprūpinti, jei mūsų žaliava būtų perdirbama“, - konferencijoje aiškino N. Dubnikovas.

Besibaigiant diskusijai nuskambėjo pastebėjimai, kad ekologišku maistu galėtų maitintis ne tik projekte dalyvaujančių įstaigų auklėtiniai. Ūkininkų produkcija galėtų būti tiekiama ir ligoninėms, kariuomenei ar nuo šių metų nemokamai pradėtiems maitinti priešmokyklinukams bei pirmokams.

Renginio metu taip pat buvo apdovanoti konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2020“ nugalėtojai, padėkos įteiktos projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijų ir ugdymo įstaigų atstovams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai