Kokios paramos gali tikėtis smulkūs ir vidutiniai ūkiai?
2021-05-18
Asociatyvi nuotr.

Vilnius. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra svarbūs, todėl parama jiems turėtų būti tikslinga ir efektyvi – tokia nuostata vadovaudamasi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) formuoja BŽŪP strateginį planą naujajam laikotarpiui.

Formuodama bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 metų strateginį planą ŽŪM smulkius ir vidutinius ūkius numato remti, skiriant papildomų išmokų už pirmuosius hektarus, taip pat numatant galimybę pasinaudoti investicine parama modernizavimui pavieniams ir bendradarbiaujantiems keliems ūkiams.

Galimos perskirstymo išmokos ir investicijos

Linas agro mob 21 06 04

Pagal naujojo laikotarpio Kaimo plėtros fondo (KPP) (BŽŪP II ramstis) projektą ŽŪM siūlo perskirstymo išmokas, kitaip tariant, išmokas už pirmuosius hektarus nuo 2023 m. mokėti už 50 pirmųjų ha (šiuo metu mokama už 30 pirmųjų ha).

Be to, siūloma išmokų dydžius diferencijuoti, mokant skirtingą dydį už kiekvienus 10 ha. Pavyzdžiui, 2023 m. nuo 69 Eur/ha už pirmuosius 10 ha iki 100 Eur/ha už penktuosius 10 ha. ŽŪM skaičiavimu, tokiu būdu būtų labiau remiami perspektyvūs smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

Taip pat siūloma didinti finansavimą perskirstymo išmokoms, tam skiriant nuo 15 iki 20 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų.

Be to, svarstoma riboti ūkių, kurie galėtų gauti perskirstymo išmokas, dydį iki 500 ha žemės ūkio naudmenų. Didesni ūkiai jų nebegautų. Pagal kitą scenarijų, svarstoma 100 ha ši riba, o pagal trečią variantą perskirstymo išmokos būtų visiems, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. Tiesa, pastarasis variantas mažiausiai tikėtinas, nes tuomet ir pati perskirstymo išmoka, kaip skirta mažesniems ūkiams, prarastų prasmę.

ŽŪM modeliuoja trijų rūšių KPP investicines priemones smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Viena jų galėtų būti „Parama smulkiesiems ūkiams“, pagal kurią vienas ūkis galėtų gauti 15 tūkst. eurų išmoką. Skatinant smulkiuosius ūkius bendradarbiauti, numatoma, kad dviejų ūkių bendrai paraiškai būtų skiriama 20 tūkst. eurų, trijų ūkių – 25 tūkst., o 4 ūkių – 30 tūkst. eurų. Gavę tokią paramą ūkiai būtų įpareigoti ne mažiau kaip 40 proc. padidinti ūkio ekonominį dydį. Prioritetai tektų kuriantiems aukštesnę pridėtinę vertę ūkiams (pavyzdžiui, ekologiniams, dalyvaujantiems maisto kokybės schemose ar užsiimantiems produkcijos apdorojimu, perdirbimu, mišriems ūkiams).

Smulkius ūkius bendradarbiauti turėtų skatinti ir šiam tikslui numatoma priemonė, pagal kurią ne mažiau kaip 2 smulkių ūkių investicinis projektas galėtų pretenduoti į 90 tūkst. eurų.  

Pagal trečiąjį numatomą paramos investicijoms į smulkias ir vidutines žemės ūkio valdas variantą didžiausia paramos suma galėtų siekti iki 200 tūkst. Eur.

Pasak ŽŪM, siūlomos priemonės, skatinančios smulkiuosius bendradarbiauti, parengtos atsižvelgus ir į Europos Komisijos Lietuvai pateiktas rekomendacijas.

Kaip teigia Jurgita Stakėnienė, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė, dėl vėluojančių teisės aktų iš ES, kurie nuolat keičiasi, dar nėra galutinės vizijos dėl paramos tam tikrų galimybių ir intensyvumo, todėl pristatomų projektų detalės gali keistis.

ŽŪM atstovai, modeliuojantys naujojo laikotarpio paramos priemonių sąlygas smulkiesiems teigia, jog šios paramos tikslai dvejopi: tiek išlaikyti minėtų ūkių gyvybingumą, tiek ir surasti būdų tikslingesniam (teisingesniam) paramos skirstymui. Kad nebūtų taip, jog kuo daugiau hektarų ūkis turi, tuo daugiau tiesioginių išmokų jis gauna. Smulkūs ūkiai negali pasinaudoti masto ekonomija. Todėl ir Briuselyje akcentuojama, kad skirstant lėšas reikia rasti balansą tarp lygybės ir teisingumo.   

Siekia išlaikyti smulkiuosius

Viziją, kaip ateityje pagal bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 metų strateginį planą galėtų būti remiami smulkieji ūkininkai, Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pristatė nuotoliniame susitikime su šių ūkių organizacijų bei kitų suinteresuotų asociacijų atstovais.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra svarbus šalies žemės ūkio segmentas, todėl ir planuojama parama jiems turi būti tikslinga bei efektyvi.

„Smulkūs ūkiai yra darbo vietos  kaimiškose vietovėse. Ypač svarbu, kad smulkūs ūkiai padeda išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę ir gyvąją gamtą. Naudų matome ne tik per žemės ūkio produkciją. Norime maksimaliai pasiekti, kad smulkūs ūkiai, jeigu to nori, galėtų stiprėti ir augti“, – teigė žemės ūkio ministras.

Jis dar pabrėžė, kad svarbu paramos sąlygas sudaryti tokias, kurios neleistų ja piktnaudžiauti neketinantiems ūkininkauti, o tik siekiantiems pasinaudoti lėšomis.

Žemdirbių atstovai: reikia apsispręsti, ką vadiname ūkiais

Susitikime su ŽŪM atstovais dalyvavę žemdirbių organizacijų atstovai turėjo įvairių nuomonių dėl būsimos paramos smulkiems ūkiams gairių.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko nuomone, pristatytas perskirstymo išmokų modelis buvo grynai socialinis.

„Šiame pristatyme visai nebuvo aplinkosauginio tvarumo elemento, pavyzdžiui, tręšimo planų, kurių niekaip nesugebame įgyvendinti. Šis modelis nuėjęs paviršutiniška kryptimi, jis nebeatitinka šio laikmečio reikalavimų. Einame į žaliąjį kursą, o šiame projekte jo kaip ir nėra“, – sakė E. Pranauskas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pastebėjo, kad prieš apibrėžiant paramos sąlygas, reikia apsispręsti, ką mūsų šalyje vadiname ūkiais, ar tuos, kurie žemę deklaruoja, ar tuos, kurie kažką gamina? Pasak jo, pirmųjų hektarų rėmimas yra socialinė parama, nes negalima mokėti išmokų vien už tai, kad, pavyzdžiui, nupjovė pievos žolę...

„Negaminant jokio produkto, vien tik palaikant gerą agrarinę būklę, negalima žmogaus vadinti ūkininku. Turėtume didesnėmis išmokomis skatinti tuos ūkius, kurie sukuria kažkokias darbo vietas, susikuria darbo vietas savo šeimos nariams, kurie vysto veiklą visus metus, o ne dvi tris dienas“, – sakė S. Daniulis.

Jo nuomone, perskirstymo išmokos ribojimas iki tam tikro dydžio ūkių gali skatinti dirbtinai juos skaldyti, stabdyti ūkių plėtrą. Jis pasiūlė iki 4 EDV ūkius, kurie nesukuria jokios produkcijos, vadinti ne ūkiais, o valdos turėtojais, jiems galbūt visai nereikėtų perskirstymo išmokų. Nebent jie galėtų dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse...

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Regina Bernatonienė pritarė variantui, kad perskirstymo išmoka būtų skiriama iki 100 ha dydžio ūkiams. Jos nuomone, jeigu dėmesį kreipiame į smulkų ir vidutinį ūkį, tai ir reikėtų į juos orientuotis.

Marijona Lukaševičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos rajono skyriaus vadovė, pritarė minčiai, kad smulkius ūkininkus reikia remti. Pasak jos, LŪS daugelis skyrių pasisakė už tai, kad netikslinga skirti perskirstymo išmoką visiems, t.y. ir didiesiems ūkiams, nes tokiu atveju remiami visi, ne tik smulkieji.

„Tačiau nėra taip paprasta įvardinti, kas yra smulkus ūkis. Susieti vien tik su gamyba nėra galimybės ir jos, ko gero, nereikia ieškoti. Smulkūs ūkiai, gamindami produkciją parduoda ją mažiausiomis rinkos kainomis, nes negali derėtis su perdirbėjais. Todėl siūlant, kaip ateityje skatinti ūkininkus, visus (nepriklausomai nuo dydžio) remti perskirstymo išmokomis nėra tikslinga. Maži ūkiai yra labiausiai pažeidžiama grupė, juos ir reikėtų remti. Pasižiūrėjus į deklaracijas labai aiškiai matoma, ką tokie ūkiai augina, ar laiko galvijus. O visų sofos ūkininkų atsikratyti negalime, tačiau jie turėtų gauti tik minimalias išmokas“, – sakė M. Lukaševičienė.

Žemdirbių organizacijų atstovai Žemės ūkio ministerijos specialistams turėjo ir daugiau įvairių pastebėjimų bei siūlymų dėl naujojo laikotarpio paramos plano projekto.

Po diskusijų su socialiniais partneriais BŽŪP 2023–2027 metų laikotarpio strateginis planas turi būti priimtas iki metų pabaigos, informuoja ŽŪM.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai