Kiek mokėsime už kitų metų derliaus pasėlių draudimą?
2012-09-07

Kaunas, rugsėjo 7 d. Pasėlių draudimo įmokos 2013 metų derliui išlieka tokios pat kaip pernai, tačiau gali keistis kompensuojama įmokų dalis - Žemės ūkio ministerija siūlo nuo 50 procentų pereiti prie fiksuotos išmokos, nustatant maksimalios išmokos už 1 ha kompensavimo dydį atskiroms augalų rūšims.

Vakar Žemės ūkio rūmuose vyko pasitarimas dėl augalų 2013 m. derliaus draudimo kompensavimo procento ir sumos dydžių nustatymo. ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius pristatė Žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl augalų 2013 m. derliaus draudimo įmokų kompensavimo procento ir sumos dydžių nustatymo" projektą.

„Jau pernai buvo įvestas apribojimas, kad kompensuojama 50 proc. įmokų, bet ne daugiau kaip tam tikra suma, - priminė V. Katkevičius. - Būtent tas kompensuojamos sumos dydis ir yra svarbiausias diskusijos objektas, o esminis dalykas - jų apskaičiavimo būdas".

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kokia galėtų būti kompensuojamoji draudimo įmokos suma, nuspręsta apskaičiavus sąlygines pajamas iš hektaro. Sąlyginės pajamos iš hektaro, auginant vienus ar kitus augalus, apskaičiuotos pagal statistikos duomenis - koks derlius vidutiniškai gaunamas iš tokio ploto vieneto ir kokia tokios produkcijos vertė. Apskaičiavus vidutinės pajamas iš hektaro, nustatytos maksimaliai kompensuojamos draudimo sumos: kuo didesnės pajamos iš hektaro, tuo brangiau kainuoja tokius augalus apdrausti, taigi ir kompensuojamoji suma turi būti didesnė.

Pagal naująjį projektą, kai kurioms augalų rūšims draudimo įmokų kompensacijos, palyginti su pernai metais, padidėjo: pavyzdžiui, cukriniams runkeliams - penkiais litais (iki 55 Lt/ha), žieminiams javams - 8 Lt (iki 61 Lt/ha), žieminiams rapsams - 17 litų (iki 150 Lt/ha). Atlikus skaičiavimus pagal naują metodiką, kai kurių kompensacijų dydį reikėtų mažinti, tačiau jos paliekamos 2012 m. lygyje.

„Deja, valstybės galimybės yra ribotos, ir tai turite suprasti", - realiai vertinti situaciją ir kartu ieškoti geriausio varianto siūlė ŽŪM Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius

Siekiant paskatinti žemdirbius drausti augalus nuo stichinės sausros (2011 m. nuo šios rizikos apdrausta tik 2 proc. nuo visų draustų pasėlių, 2012 m. augalų nuo sausros nedraudė niekas), įsakymo projekte numatyta (kaip, beje, ir pernai) skirtinga kompensacijos suma draudžiantiems augalus nuo stichinės sausros ir nedraudžiantiems nuo minėtos rizikos.

Žemdirbiai mano, kad būtina rasti lėšų kompensacijoms

Iš draudimo įmokų kompensacijoms išmokėti skirtų 12 mln. Lt šiemet tikriausiai liks nepanaudotų lėšų, kurios bus perskirstytos ir atiteks ūkininkams per kitas programas. Koks pinigų fondas bus skirtas šiai funkcijai kitų metų biudžete, kol kas niekas prognozuoti nesiima. Tai darys jau naujai suformuota vyriausybė, o skirtoji pinigų suma paaiškės 2013 m. pradžioje.

„Tikėtina, kad patvirtinus naująsias dabar siūlomas kompensacijų mokėjimo taisykles su konkrečiais įkainiais, tai bus vyriausybės įsipareigojimas, o tokiems tęstiniams įsipareigojimams pinigai privalo būti skiriami. Jei paliekame laisvą variantą, tai jokių įsipareigojimų nelieka ir visi sprendimai bus priimami iš naujo", - V. Katkevičius paaiškino, kodėl svarbu taisykles patvirtinti dar šį mėnesį.

„Lietuva neturi daug stambių verslų ar naudingųjų iškasenų, todėl žemės ūkis turėtų būti prioritetinė šaka. Jei nebus draudimo kompensavimo, tai valstybė nupjaus šaką ant kurios pati sėdi. Juk pažiūrėkite, kiek dar verslo šakų išgyvena iš žemės ūkio: ir vežėjai, ir pakuotojai, ir perdirbėjai, ir daugybė kitų", - sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, piktindamasis, kad tokiam būtinam reikalui kaip draudimo įmokų kompensavimas sunkiai randama lėšų.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas (nuotraukoje - antrame plane) mano, kad tokiam strategiškai svarbiam dalykui kaip pasėlių draudimo įmokų kompensavimas valstybė privalo rasti lėšų

Draudikai turi savų argumentų

Draudimo kompanija - draudimo įmonės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva" gerokai padidino įmokas už 2012 m. derlių: kai kuriais atvejais reikėjo mokėti dvigubai daugiau negu 2011 m. „Šiaip rinkoje beveik nėra analogų, kad kokios nors produkto ar paslaugos vertė iš karto padidėtų du kartus", - pastebėjo V. Katkevičius.

Tačiau „VH Lietuva" vadovo Algimanto Navicko teigimu, įvertinant situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, buvo būtina branginti iššalimo riziką, juolab kad perdraudikai tokios rizikos kaip iššalimas iš viso nebenori imtis.

„Tarkime, Lenkijoje praėjusią žiemą iššalo 1 700 tūkst. ha, išmoka už juos siekė apie 800 mln. zlotų. Įmokų suma buvo bent 10 kartų mažesnė. Tai iš kur draudimo bendrovei imti 700 mln. zlotų? Supraskite, kad draudikas nėra tas verslininkas, kuris daro pinigus. Draudikas tik paima pinigus, sukaupia fondus ir paskui iš jų paskirsto išmokas", - aiškino A. Navickas. Jis prisiminė kritinius 2011 m., kai už iššalimo riziką bendrovė „VH Lietuva" surinko apie 8 mln. Lt, o išmokėti teko 54 mln. Lt. Panaši situacija buvo ir 2010 m. - 5,4 mln. Lt įmokų, 15,3 mln. Lt išmokų.

„Šiemet žiemkenčių draudimo kaina išlieka tokia pati kaip ir pernai. Tačiau už iššalusį plotą žemdirbys gaus ne tik pasirinktą išmoką (15 ar 25 proc.), bet ir jam bus grąžinama 20 proc. sumokėtos įmokos (šito anksčiau nebuvo numatyta), kad žemdirbys turėtų pinigų apsidrausti pasėlius pavasarį", - naujas sąlygas dėstė Algimantas Navickas

Ir draudikai, ir pasėlius draudžiantys žemdirbiai sutaria vienu klausimu - be valstybės paramos pasėlių draudimas strigtų dar labiau, nes kompensuojamos draudimo įmokos yra svari paspirtis besidraudžiantiems. „Dalis žemdirbių taip ir pageidauja: prašo, kad paskaičiuotume, kokią jis turėtų pasirinkti draudimo sumą, kad gautų 50 proc. įmokos kompensaciją", - iš patirties žino A. Navickas.

Jo manymu, jei būtų pritarta fiksuotoms draudimo įmokų kompensacijų sumoms, nukentėtų trys grupės žemdirbių. Pirmiausia tie, kurie ūkininkauja rizikingiausiuose rajonuose (jų įmokos tarifas aukštesnis, o kompensuojamoji suma tokia pati kaip visiems). Antroji grupė - jau patyrę žalas žemdirbiai. Trečioji grupė - tie, kurie ūkininkauja efektyviausiai ir renkasi maksimalias draudimo sumas.

Algimantas Navickas pateikė du galimus draudimo įmokų kompensavimo variantus. Galimas toks variantas: ministerija paskiria pastovią sumą draudimo įmokoms kompensuoti, o paskui, kai visi apsidraudžia, rugpjūčio pabaigoje, draudimo bendrovė pateikia duomenis, kiek yra surinkta draudimo įmokų. Tada ministerija tą skirtąją sumą padalija iš surinktų įmokų skaičiaus ir išveda kompensavimo koeficientą", - kaip vieną iš galimų variantų siūlo A. Navickas. Privalumas - visiems būtų kompensuojama vienodu procentu. Trūkumas - kompensacijos būtų išmokamos tik rudenį.

Antrasis variantas - kompensuoti ne draudimo įmokas, o remiamas draudimo sumas. Pavyzdžiui, žieminiams rapsams būtų remiama 3 500 Lt suma, vasariniams kviečiams 2 800 Lt. Tokiu atveju iki numatytos sumos pusę įmokų kompensuoja valstybė, o jei žemdirbys pageidauja draustis didesnei sumai, už skirtumą jis moka 100 proc. įmokų. Šiuo atveju nebūtų nuskriausti tie, kurie jau buvo patyrę žalas ir kurie ūkininkauja rizikingesniuose rajonuose.

ŽŪM pareigūnai ir žemdirbiškų organizacijų atstovai sutarė, kad būtina iš esmės apsvarstyti pateiktus variantus. „Siūlyčiau savo organizacijų viduje aptarti šiuos klausimus ir per savaitę pateikti oficialius atsakymus. Ilgai delsti nėra laiko, nes 2013 m. derliaus draudimas jau prasidėjęs", - paragino ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai